Situacija praėjusio amžiaus pabaigoje Islandijoje buvo grėsminga. Reaguojant į iššūkius pradėta taikyti prevencijos programa, kuri ir davė rezultatų.

Štai dar 1998 metais 42 procentai apklaustų 15–16 metų amžiaus islandų tikino, jog per paskutines 30 dienų buvo girti, kasdien rūkė 23 procentai, o kanapių sakė rūkę 17 procentų.

2015 metų duomenys kone drastiškai mažesni – per paskutines 30 dienų girti buvo 5 procentai, rūkančių – 3 procentai, o kanapių rūkę 7 procentai.

Svarbiausi elementai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė papasakojo, kuo pasižymi garsusis Islandijos modelis.

„Islandija yra viena iš tų retų šalių, kuri labai gerai iškomunikavo faktą, kad jiems pavyko sumažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Jie įdėjo labai daug darbo, tai užėmė laiko, – sutelkė visą bendruomenę: įtraukė tėvus, vaikus, jų aplinką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)