Atsakymų, ką daryti kilus karui, reikia ieškoti jau dabar: pataria negalvoti apie bėgimus, o turėti veiksmų planą

„Delfi“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas tikina, jog žmonės nėra linkę ieškoti informacijos, kaip elgtis karo metu, jeigu kalbama tik apie ekstremalios situacijos tikimybę. Vis tik aštrėjanti Kremliaus retorika ragina susimąstyti – ar nelaimės atveju tikrai sugebėsime apsaugoti save ir kitus?

„Manau, kad visuomenė dar yra pakankamai nepasiruošusi: lietuviams patinka viską daryti paskutinę akimirką, tiesą pasakius, nesame kažkokie išskirtiniai, bet norėtųsi, kad to žinojimo visuomenėje apskritai būtų daugiau. Galbūt mano aplinkoje jo yra daugiau, bet ar mes visi prisimename bent jau artimiausių žmonių telefonų numerius, ar esame sutarę kažkokias susitikimo vietas, jeigu kas, arba kažkokius kontaktus turime kur nors užsirašę“, – sako V. Saldžiūnas.

Pasiruošti ekstremalioms situacijoms, jo teigimu, neišmokė netgi COVID-19 pandemija.

„Iš tikrųjų nieko neišmokė – išmokė pasijungti per „Zoom“ su treningais, užsisakyti maistą į namus ir dar kažkokių nereikalingų dalykų internetu. Jeigu tai būtų ne pandemija, o gerokai rimtesnė situacija – kalbame apie tokius dalykus kaip karas – nebūtų jokių užsakymų, jokio interneto, tikėtina, gali nebūti nei elektros, nei dujų, nei kitų dalykų. Kai sakau, kad gali nebūti, tai nereiškia, kad taip ir bus, bet gali būti toks atvejis“, – tikina žurnalistas.

Suvokimo apie karą trūkumas, pasak žurnalisto, sumenkina karą – neretai pamirštama, kokias skausmingas pasekmes jis atneša, o retkarčiais žmonės netgi jį romantizuoja.