„NATO pajėgumų indėlis į atgrasymo politiką yra ženklus, bet toli gražu nepakankamas. Yra integracinis štabas, kuris koordinuos paramą, yra Vokietijos lyderiaujamas batalionas, kuris bus, yra rotacinės pajėgos amerikiečių, yra oro policijos misija, bet to ryškiai nepakanka“, – sakė jis pirmadienį per Seime surengtą konferenciją apie Lietuvos ir regiono saugumo iššūkius.
„Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikia, kad mažiausiai čia po brigadą stovėtų. Tada bus realus atgrasymas“, – tvirtino atsargos pulkininkas.
Anot jo, to pasiekti labai sunku, tačiau politikams ir diplomatams to reikia siekti.
Brigadą sudaro nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. karių, batalioną – nuo 300 iki 1 tūkst. karių.
NATO lyderiai per viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį pritarė keturių tarptautinių batalionų dislokavimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje, imantis priemonių atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos. Jų dislokavimas prasidės kitais metais ir tęsis rotacine tvarka. Lenkijoje dislokuotam batalionui vadovaus Jungtinės Valstijos, o Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje vadovaujamą vaidmenį prisiims atitinkamai Kanada, Vokietija bei Didžioji Britanija.
J. V. Žukas: NATO batalionai galės nedelsiant prisijungti prie kolektyvinės gynybos
Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo kitų metų dislokuojami tarptautiniai sąjungininkų batalionai galės nedelsiant prisijungti prie kolektyvinės gynybos, jeigu būtų nuspręsta juos panaudoti, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Jis praėjusią savaitę dalyvavo NATO karinio komiteto išvažiuojamoje konferencijoje Kroatijoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„NATO priešakiniai kariniai vienetai į mūsų regioną atvyks ne tik treniruotis ir veikti kaip atgrasymo priemonė, o esant krizinei situacijai bei atitinkamiems sprendimams galės nedelsiant prisijungti prie kolektyvinės gynybos. Šis praktinis NATO žingsnis dar labiau sustiprins mūsų saugumą jau kitų metų viduryje“, - pranešime sakė J. V. Žukas.
Jo teigimu, NATO šalių kariuomenių vadai sutarė, kad sąjungininkų batalionų panaudojimas Baltijos jūros regione krizės atveju būtų dar efektyvesnis, jei vyriausiajam NATO pajėgų vadui Europoje būtų suteikta daugiau sprendžiamosios galios.
Renginyje taip pat apžvelgtos NATO vykdomos operacijos ir misijos, stabilumo tarp valstybių sienų užtikrinimo galimybės, aptartos Aljanso vystymosi, adaptacijos ir bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis perspektyvos.
NATO šią vasarą nusprendė nuo kitų metų dislokuoti batalionus kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso 4 tūkst. karių. NATO karinis komitetas yra aukščiausio lygmens Aljanso karinis vadovavimo padalinys, pavaldus Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo ir Branduolinio planavimo komitetams. Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, kasdienėje komiteto veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai.