Buvęs Krašto apsaugos departamento Apsaugos tarnybos vadovas Arnoldas Kulikauskis seminare pasakojo apie tuometę krašto apsaugos sistemą ir prisiminė prosovietiškai nusiteikusių asmenų organizacijos „Jedinstvo“ judėjimą.
„Veikiant tokiai krašto apsaugos sistemai net iš KGB buvo gaunama informacija bei buvo sužinotas mitingo pagrindinis tikslas – įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos parlamentą, nuversti, išvaikyti esamą valdžią ir sulaukti į Vilnių įvedamų sovietinės armijos karinių pajėgų. Tai buvo pagal Michailo Gorbačiovo užmanymą“, – sakė A. Kulikauskis.
Situacijai valdyti, pasak jo, sausio 5 d. buvo sukurtas specialus štabas, kuriame buvo skirtingų institucijų atstovai.
„Informacija jau buvo, kad parlamentas bus šturmuojamas“, – teigė A. Kulikauskis.
Jis pasakojo, kad institucijų paskirti ir surinkti pareigūnai prieš šturmą atvyko į parlamento rūmus.
„Veiksmas prasidėjo apie 8 valandą, kada link Aukščiausiosios tarybos kiemo ėmė plūsti jedinstvininkai. Mes apačioje (Seimo) išgirdome šūksnius: „Jau prasidėjo!“. Buvome skubiai išvesti pro pagrindines duris, kur priekyje su kitais vyrais išsirikiavome nugaromis į Aukščiausiosios Tarybos pirmojo aukšto langus, o priešais mus stovėjo policijos pareigūnai – daugiausia ten buvo „Omon“.
Priekyje baubiančios ir priešiškai nusiteikusios minios pamatėme sovietinėmis vėliavomis mosikuojančius ir sportiškai tvirtus, agresyvius vyrus, kurie tiesiog provokavo muštynes“, – pasakojo A. Kulikauskis.
Jis išreiškė viltį, kad visos institucijos atlieka namų darbus, jog panašios istorijos nepasikartotų.
„Kreipiuosi į jaunimą: mylėkite savo Tėvynę, savo namus, savo tėvus ir tą valdžią, kurią išsirinkote. Kovokite dėl jos, kad nepasikartotų tokie atvejai kaip Ukrainoje. Tikiuosi, šito nebus“, – pridūrė A. Kulikauskis.
Kaip buvo organizuojamas ir vyko jedinstvininkų šturmas
Buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų vadas pulkininkas Saulius Guzevičius pasakojo tuo metu tarnavęs Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriuje.
„Gavome informaciją apie planuojamą šturmą iš anksto. Manau, kad čia mes išgirdome labai svarbius liudijimus – tai iš tiesų nebuvo atsitiktinis veiksmas ir tiesiog reakcija į pakeltas kainas. Tai buvo plano dalis“, – pabrėžė S. Guzevičius.
Jis susirinkusiesiems plačiau papasakojo, kaip aplink parlamento rūmus būrėsi „Jedinstvo“. Pulkininko teigimu, pradžioje susirinko moterys.
„Kai mes išėjome, išsirikiavome, sustojome susikabinę už parankių priešais langus ir pagrindinį įėjimą, tai dar neatrodė labai grėsmingai – susirinkusios moterys tiesiog dar pajuokaudavo kalbėdamos su mumis. Susidarė įspūdis, kad net ne visi supranta, kodėl jie atėjo, bet, matyt, kažkokiose gamyklose cecho viršininkas liepė ir jos tiesiog nuėjo“, – pastebėjo S. Guzevičius.
Vėliau, anot jo, buvo pastebėta, kad tarp moterų įsispraudžia agresyvūs vyrai – provokatoriai.
„Labai aiškiai matosi, kaip viskas yra koordinuojama. Jūs nuotraukoje (ekrane žiūrovams rodoma nuotrauka) matote, kad dešinėje pusėje su megafonu stovi Ivanovas. Turbūt nereikia pasakoti, koks tai personažas“, – komentavo pulkininkas.
Tokį spaudimą, kaip pasakojo S. Guzevičius, apsaugai ir kitiems pareigūnams teko atlaikyti maždaug tris valandas – tuo metu minėti provokatoriai jų link fiziškai stūmė moteris.
„Tuo pačiu šaukdami: „Žiūrėkite, fašistai muša nekaltas atėjusias merginas“. Vėliau, kai tai nepavyksta, mes už moterų ir jų matome dar vieną akivaizdžiai išsirikiavusią eilę tvirtų vyrų, apsirengusių civiliais, kurie visą tą minią ir stumia.
Jų tikslas, kaip jau buvo minėta, buvo įsiveržti į Aukščiausiąją Tarybą ir nuversti tuometę valdžią“, – sakė jis.
Tad, kaip akcentavo S. Guzevičius, tai nebuvo spontaniškas veiksmas, priešingai – gerai koordinuota akcija.
„KGB įliedavo savo žmones skleisti įvairius gandus, susirinkti informaciją ir būti, jei ką, pasiruošus provokacijoms. (...) Trims valandoms praėjus, vis dėlto, prispausti atvyko „Omon“ pareigūnai. Buvo apamatyta, kad departamento ir Aukščiausiosios Tarybos apsaugos vyrai kol kas atlaiko spaudimą“, – prisiminė pulkininkas.
„Omon“ pareigūnai, anot jo, bandė prasiskverbti pro minią, bet žmonės jiems to padaryti neleido: plėšė jų kepures, stojo ginti parlamento.
„Jie supranta, kad praeiti pro minią bus problema. Tada atsitraukė ir juos per vidinį kiemą, kur niekas nesibūriuoja, įveda į Aukščiausiąją tarybą. Jie išeina mums iš už nugarų. Puikiai prisimenu: buvo du kapitonai. Vienas rusakalbis kapitonas, pamatęs, kas darosi, (...) rusiškai pasako: „Mes nemušime žmonių, kas čia darosi, žmonės nori valgyti, kainas pakėlė, visiems eiti atgal į vidų“.
Jis davė komandą savo omonininkams. Kitas kapitonas labai griežtai pasako: „Palikt, jokių komandų, išeit rikiuotis į priekį“. Jie paklūsta – sustoja ir apramina minią 20-30 minučių, po to tik dar labiau minia įsiunta ir pradeda mėtyti kuo papuola“, – pasakojo S. Guzevičius.
Tada, kaip tęsė pulkininkas, jau sužalotus nuo stiklų žmones buvo pradėta įvesti į vidų.
„Mane taip pat įvedė į vidų su perskeltu veidu ir tada Audrius Butkevičius, pažiūrėjęs į veidą, davė komandą paleisti vandenį“, – prisiminė jis.
Jo teigimu, kadangi buvo sausis ir nebuvo šilta, vanduo minią apramino.
„Bet lemiamą dalyką padarė visuomenė: žmonės, kurie buvo sukviesti. Jie atėjo su lietuviškomis vėliavomis ir labai gražiai iš abiejų pusių išėjo į kiemą, ir tiesiog išstūmė užpuolikus lauk. Tai buvo tos dienos pergalė, bet tik dar tolesnių kovų pradžia“, – akcentavo S. Guzevičius.
Seminare taip pat buvo pasakojama, su kokiais iššūkiais teko susidurti į valdžią atėjusiam Sąjūdžiui, pirmajai Vyriausybei, pačiai visuomenei. Plačiau apie tai skaitykite čia.