Tikimybė yra, bet ji nėra didelė
Gynybos paramos fondo vadovu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog tikimybė, jog Ukraina bus puolama iš Baltarusijos pusės, egzistuoja. Tačiau anot jo, tokia tikimybė nėra didelė.
„Tokia tikimybė egzistuoja, nors ir nedidelė. Tai ukrainiečiams atima energiją ir karius, kuriuos jie turi laikyti Baltarusijos pasienyje, jeigu taip netyčia atsitiktų. Tai taip, A. Lukašenka manevruoja, judina savo batalionus, karo ligonines. Lyg kažkokią mobilizaciją bandė skelbti, bet ji nevyko, buvo tik susiskaičiavimas, pasitikrinimas. Tai tikimybė yra, bet ji nėra didelė“, – įžvalgomis dalijosi jis.
V. Malinionis dar pridūrė, jog Baltarusijos diktatoriui A. Lukašenkai įsitraukti į karą Ukrainoje, kurį Rusija „akivaizdžiai pralaimi“, būtų didelė kvailystė.
„Jam dabar reikia bandyti pačiam sukti savo uodegą, išvengti to karo. Jis pakankamai sėkmingai jau beveik metus išsisuko iš šio tiesioginio įsitraukimo. V. Putinas, be abejo, labai norėtų, kad Baltarusija įsitrauktų. Tai V. Putinui žymiai palengvintų visą karo eigą, įtraukiant naujus žaidėjus.
Bet A. Lukašenka, matomai, savo kariškių, karininkų tarpe, nėra populiarus tas dalyvavimas kare. Ir, aišku, visuomenėje tai nėra populiaru. Mes vis dar žinome, kokios ten yra nuotaikos po 2020 metų“, – kalbėjo atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Ar yra naudos?
JAV Jeilio universitete studijuojantis politologas Maksimas Milta Žinių radijo eteryje tikino, jog Baltarusija nuo Rusijos yra priklausoma įvairiausiose srityse.
„A. Lukašenkos kelionės į Rusiją tik rodo tą priklausomybę nuo Rusijos, kuri neatsirado vakar. Bet nuo pat 1994 metų yra vystoma patiems A. Lukašenkos. Nes be Rusijos paramos, nebūtų ir A. Lukašenkos. Šituo požiūriu tie dažni vizitai tik pabrėžia tą ypatingą santykį ir milžinišką priklausomybę tiek finansinę, tiek ekonominę, tiek karinę ir panašiai“, – sakė jis.
„Iš kitos pusės žiūrint tampa aišku, kad A. Lukašenkos pagrindinė viltis šiuo metu yra ištempti iki karo pabaigos. Jis be jokios abejonės imituoja veiklas. Lyg skelbiama mobilizacija, bet ji nėra, lyg ir jungtinių karinių vienetų steigimas su Rusija, bet iš tikrųjų, tai nėra žingsnis į priekį, tik žingsnis į šoną.
Ir šiuo požiūriu – imituojant veiklas, A. Lukašenka siekia ištempti laiką, išbūti, išlaukti to momento, kai status quo pasikeis, kuomet objektyvios naudos nebebus, kad jis būtų verčiamas Kremliaus įsitraukti tiesiogine prasme į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje“, – kalbėjo M. Milta.
Visgi, jis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ragino neužmiršti, jog A. Lukašenka vis tiek yra atsakingas už Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.
„Vien dėl to, kad Baltarusija yra išnaudojama pulti Ukrainai. Ir jeigu šiuo metu mes nematome aktyvių karinių veiksmų iš Baltarusijos teritorijos, tai nereiškia, kad jų negali būti ateityje“, – sakė politologas M. Milta.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog žvelgiant iš objektyvios karinės naudos perspektyvos, „nėra iki galo aišku, kokį pranašumą karine prasme Baltarusijos karių įsitraukimas į karą galėtų atnešti“.
„Imant domėn ne tik labai prastą Baltarusijos kariuomenės aprūpinimą, tiek kalbant apie tai, kad galimai vykdant tokias antrines ir tretines pagalbos funkcijas, Baltarusijos kariuomenė kaip tik galėtų būti naudingesnė Rusijai“, – tikino politologas M. Milta.
Jis sutiko, jog tam, kad būtų atitrauktas Ukrainos karių dėmesį, Baltarusijos kariams žengti į šalį nereikia.
„Ir A. Lukašenkai nereikia duoti įsakymo Baltarusijos kariams to daryti. Nors Baltarusija yra pilnai kontroliuojama Kremliaus, tačiau tam, kad vienoks ar kitoks sprendimas būtų priimtas, įgyvendintas, vis tiek tai turi būti priimta paties A. Lukašenkos“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas M. Milta.
Politologo nuomone, Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka puikiai supranta įsitraukimo į karą Ukrainoje pasekmes.
„Ir jeigu ukrainiečiams panašu, kad pavyksta vienas ar kitas provokacijas rengti Rusijos teritorijoje, kalbant apie Rusijos karinės infrastruktūros naikinimą, tai šituo požiūriu, tai nebūtų jokia kliūtis ukrainiečiams padaryti tą patį su infrastruktūros objektais Baltarusijoje“, – svarstė jis.
M. Milta Žinių radijo eteryje dar pridūrė, jog tol, kol nėra būtinybės arba neišvengiamumo įsitraukti į karą, jis sieks ištempti laiko iki situacijos pasikeitimo.
Lukašenka būdų atsilaikyti turi
Atsargos pulkininko V. Malinionio nuomone V. Putinas intensyviai bando „prispausti“ A. Lukašenką. Tačiau anot jo, Baltarusijos diktatorius turi būti šiam spaudimui atsilaikyti.
„Ir turbūt įvairiais būdais nuo pirmos karo dienos tai daro, gal net ir anksčiau. Neužmirškime, kad A. Lukašenka prisidėjo prie karo dar jam net neprasidėjus, prisiminkime nelegalius migrantus. Tai karo veiksmas. (…) Bet reikia nepamiršti, kad A. Lukašenka turi ir labai gerų atsiprašymų, kodėl jis negali naudoti tos jėgos.
Viena iš tokių (priežasčių, aut. p.) – yra žinoma, jog A. Lukašenka šimtais tūkstančiais tonų yra parėmęs Rusijos karą – tiekia ginklus, amuniciją, techniką. Jis gali sakyti, kad sandėliai jau tušti“, – kalbėjo jis.
Žinių radijo pašnekovas V. Malinionis dar pridūrė, jog A. Lukašenka Kremliaus vadovui gali aiškinti saugantis vakarinį NATO sparną.
„NATO pajėgos pratybas organizuoja, tai reali grėsmė. O Baltarusijos pajėgos užtikrina saugumą. Daug tokių yra priežasčių, juk jis nėra kvailas. Pamąsčius A. Lukašenkai būtų liūdna perspektyva, jeigu tas pajėgas jis prarastų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
