Lenkija išgyvena giliausią konstitucinę ir politinę krizę nuo Šaltojo karo pabaigos. J. Kaczynskio vadovaujama Teisės ir teisingumo partija (Prawo i Sprawiedliwość) parlamente džiaugiasi absoliučia valdžia, šios partijos atstovas Andrzej Duda šeimininkauja prezidento rūmuose, o viskam diriguoja J. Kaczynskis: šeimos neturintis, jokia užsienio kalba nekalbantis ir kompiuteriu nesinaudojantis žmogus, kuris, remiantis „Politico“, augina dvi kates ir tik 2009 m. pirmą kartą įgijo sąskaitą banke.
Šis žmogus pradėjo kovą prieš A. Rzeplinskio vadovaujamą Konstitucinį Tribunolą. Tačiau pastarasis neliko skolingas. Viešėdamas Vilniuje jis davė išskirtinį interviu DELFI, kuriame išsakė savo poziciją apie Teisės ir teisingumo partijos lyderį, parlamento narį ir buvusį savo kurso kolegą J. Kaczynskį.
„Po šito interviu jis tikriausiai pasius“, - svarstė A. Rzeplinskis, bet prisipažino, kad neseniai lenkų leidiniui „Gazeta Wyborcza“ davė 7 valandų trukmės interviu, kuris irgi turėjo nepatikti vyriausiajam lenkų strategui.
Kas vyksta Lenkijoje?
Konstitucinė krizė Lenkijoje kilo dėl politinių priežasčių: prieš pat parlamento rinkimus, kurie vyko 2015 m. spalio mėnesį, liberali Pilietinė platforma (Platforma Obywatelska) paskyrė 5 teisėjus į Konstitucinį Tribunolą. Tai yra Konstitucinis Teismas, tik Lenkijoje jis vadinamas Tribunolu.
Tačiau bėda ta, kad ji galėjo paskirti tik 3 teisėjus, nes 2 senųjų teisėjų kadencija iki rinkimų nebuvo pasibaigusi. Taigi Pilietinė platforma padarė pažeidimą, veikiausiai siekdama išlaikyti įtaką nueidama nuo valdžios – jau tuomet buvo aišku, kad visuomenės nuomonės ne šios partijos pusėje.
Visišką pergalę rinkimuose šventusi konservatyvioji Teisės ir teisingumo partija pasipiktino tokiu veiksmu ir paskyrė savo 5 teisėjus, vietoje Pilietinės platformos teisininkų. Iš esmės ši partija galėjo paskirti tik 2 teisėjus, nes 3 buvo paskirti legaliai ir tik 2 – pažeidžiant taisykles.
Iš viso Konstituciniame Tribunole yra 15 teisėjų, bet dėl pykčių ir nesutarimų dabar yra 18.
Negana to, Teisė ir teisingumas pakeitė Konstitucinio Tribunolo darbo taisykles: sprendimai, anot jos, turi būti priimami ne paprastąja, o 2/3 dauguma, priimant sprendimus privalomas mažiausiai 13 iš 15 teisėjų dalyvavimas, kai anksčiau reikėjo 9. Dar norėta nurodyti Tribunolui bylas nagrinėti tik paeiliui. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo menka bėda, tačiau 2/3 daugumos reikalavimas reiškia galimybes aktyviai mažumai blokuoti sprendimus, o reikalavimas bylas nagrinėti pagal gavimo datą signalizuoja, jog rinkimų arba kitos skubios bylos gali būti išnagrinėtos rinkimams jau praėjus arba pasibaigus kritinei situacijai.
Konstitucinis Tribunolas 2016 m. kovą nusprendė, kad naujosios valdžios priimti pakeitimai prieštarauja Konstitucijai, o naujoji valdžia šitokio nutarimo nepripažįsta.
A. Rzeplinskis sulaukė Teisės ir teisingumo politikų nemalonės, mat, neskiria bylų 3 teisėjams, kurie yra paskirti naujosios valdžios ir kurių paskyrimas laikomas nekonstituciniu. Prieš Konstitucinio Tribunolo pirmininką pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nepriima J. Kaczynskio logikos, bet supranta
Konstitucinio Tribunolo pirmininkas sako, kad toks yra J. Kaczynskio mąstymo būdas. J. Kaczynskį Konstitucinio Tribunolo vadovas vadina tiesiog „jis“ ir nemini pavardės.
„Jis nepajėgus priimti nepriklausomos teisminės vadžios, nes teisminė valdžia jam reiškia galios ir valdžios ribas, o jis nori radikaliai pakeisti visuomenę, valstybę ir jos institucijas. Iš pat pradžių jo idėja buvo sukonstruoti naują valstybę ir naują visuomenę ant komunizmo liekanų“, - sako A. Rzeplinskis.
J. Kaczynskis ir A. Rzeplinskis kartu mokėsi universitete, nors nebendravo. 1976 m. J. Kaczynskis Varšuvos universitete apgynė daktaro disertaciją. 1978 m. disertaciją tame pačiame universitete apsigynė A. Rzeplinskis. 1990 m. jis tapo habilituotu daktaru ir 2000 m. Varšuvos universiteto profesoriumi.
A. Rzeplinskis pasakoja, kad dar 1993 m., kai J. Kaczynskis vadovavo krikdemiškai Centro santarvės partijai (Porozumienie Centrum), norėta įtvirtinti dispersinę teisės aktų konstitucingumo kontrolę. „Jo partija parengė įstatymą, kuriame nebuvo tokio termino kaip Konstitucinis Teismas“, - sako pašnekovas.
Kai J. Kaczynskis 2006 m. tapo premjeru (tuo metu jo brolis dvynys Lechas Kaczynskis buvo prezidentas), jis iškart pateikė teisės akto projektą, pagal kurį turėjo būti apribotos Konstitucinio Tribunolo galios.
„Aš nepriimu šios logikos, bet suprantu ją. Politikui, kuris nori absoliučios valdžios, kuris turi idėją pakeisti visuomenę, pakeisti valstybę ir ekonomiką, tai tikrai problema“, - sako A. Rzeplinskis.
Pasak „Politico“, J. Kaczynskis tik vienąkart atostogavo užsienyje: tai buvo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai su broliu dvyniu Lechu ir mama keliavo į Ukrainą aplankyti giminaičių Odesoje. Tai patvirtina ir A. Rzeplinskis: „Jam tiesiog neįdomu keliauti, kalbėti užsienio kalba“.
Konstitucinio Tribunolo pirmininko teigimu, remiantis J. Kaczynskio mąstymu, Lenkija turi būti absoliučiai suvereni valstybė, nepaveiki įtakai iš Europos Sąjungos. Tačiau A. Rzeplinskis pagrindinį Lenkijos politinio gyvenimo strategą J. Kaczynskį vadina „sumaniu ir protingu politiku“.
Pasak pašnekovo, J. Kaczynskis turi aiškią šalies viziją ir ilgai buvo be valdžios, todėl negalėjo jos įgyvendinti. Dėl šios priežasties jis, anot Konstitucinio Tribunolo pirmininko, yra alkanas valdžios į todėl esat tokiai padėčiai nebelieka vietos Konstitucinio Tribunolo nepriklausomumui.
„Tokioje situacijoje, kai kalbama net ne apie siekį pakeisti valstybę ir tautą, bet norima sukurti naują, ar tame yra erdvės Konstituciniam Tribunolui? Ne, nėra. Tai turi būti kažkas panašaus į asmeninę patarėjų tarybą, pasirengusią įgyvendinti jo prašymus ir atsiliepti į jo nuomonę. Žinoma, jis norėtų turėti galimybę atmesti bet kurią nuomonę, kuri jam nepriimtina“, - sako A. Rzeplinskis.
Pašnekovas teigia, kad naujoji Lenkijos valdžia Konstitucinį Tribunolą visuomenei pateikia kaip reformų stabdį. Pavyzdžiui, valdžia pristatė programą „Šeima 500+”, pagal kurią šeimai kas mėnesį mokama 500 zlotų (apie 114 eurų) už kiekvieną vaiką iki 18 metų, išskyrus pirmą. Žmonėms, ypač skurdesniems, ši programa labai patinka, tačiau J. Kaczynskis, remiantis A. Rzeplinskio žodžiais, visuomenę gąsdina, esą Konstitucinis Tribunolas priešinasi reformoms.
„Kaip jau sakiau, tai labai protingas ir gudrus politikas. Bet jis yra griovėjas, ne kūrėjas. Kūrėjas paprastai yra pasirengęs bendradarbiauti su kitais siekdamas savo idėjų įgyvendinimo. Negali nieko padaryti, jeigu atmeti bendradarbiavimo idėją. Aš kalbu ne tik apie Konstitucinį Tribunolą, bet apskritai apie teisminę valdžią Lenkijoje. Šalyje dirba daugiau nei 10 500 teisėjų. Taigi tai gana gausus būrys žmonių, išsilavinę teisininkai. Konstitucija garantuoja teisminės valdžios nepriklausomybę nuo kitų valdžių. Jų darbas ir pareiga – rasti sprendimą konflikto metu, sukurti socialinę taiką, susitarimą tarp žmonių. Tai teisminės valdžios misija. Pasiūlyti žmonėms saugų užutėkį visuomenėje, kuri kupina konfliktų“, - sako A. Rzeplinskis.
Konstitucinio Tribunolo pirmininkas pasakoja, kad Lenkijoje teisės aktai, prisiderinant prie J. Kaczynskio darbotvarkės, priimami naktimis. „Toks jo darbo stilius. Tai reiškia, kad ir parlamentarai turi dirbti naktį", - sako pašnekovas.
Pasak A. Rzeplinskio, J. Kaczynskis nepasitiki teisininkais, bet tai būdinga daugeliui žmonių ir tautų. „Egzistuoja daugybė juokelių apie teisininkus", - šypsosi Konstitucinio Tribunolo pirmininkas, kurio kadencija baigiasi gruodį.
Ar Konstitucinio Tribunolo pirmininkas turėjo galimybę aptarti konstitucinę krizę Lenkijoje su pačiu J. Kaczynskiu? „Tie, kurie nėra jo rėmėjai, nėra traktuojami kaip lygiaverčiai partneriai. Nėra jokio poreikio kalbėtis su priešais", - sako A. Rzeplinskis.
Klausiamas apie J. Kaczynskio režimo ateitį, pašnekovas teigia, kad lenkai, kaip ir lietuviai, paprastai negali pakęsti ir priešinasi valdžiai, kuri apibrėžia, kaip turi atrodyti paskiro individo ir visos tautos gyvenimas. A. Rzeplinskis sako net Vilniuje sutikęs lenkų turistų, kurie jam ir Konstituciniam Tribunolui išsakė palaikymą. „Jie išsakė viltį, kad turėsiu pakankamai stiprybės apginti Tribunolo nepriklausomumą. Žinoma, aš neturiu nieko, neturiu nė vieno tanko. Žinote tą garsųjį Josifo Stalino klausimą? Kiek divizijų turi popiežius? Nė vienos. Tačiau kas yra J. Stalinas ir kas yra popiežius? Tiesiog noriu pasakyti, kad didelė dalis išsilavinusių lenkų žino, kas svarbu visuomenei".