Pasirodžius informacijai, kad į Rusijos ieškomų žmonių sąrašą įtraukta visa eilė Lietuvos politikų, taip pat pareigūnų, daugiausiai susijusių su kultūriniu lauku, Sausio 13-osios byla, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas neskubėjo teikti politologinio vertinimo.
„Kol kas trūksta tikrumo dėl pačios informacijos. Jeigu tai būtų išplatinta pačio Kremliaus iniciatyva, nors galima daryti prielaidą, kad tokie nutekinimai irgi yra kontroliuojami, tada visa tai būtų galima sieti su rinkimais, nes vėl toliau eskaluojamas priešo vaizdinys. Latvijoje, Lietuvoje daug personų įtraukta. Kol kas neaišku, kada atsirado šitie sąrašai, kaip jie išviešinti, bet visa tai sugula į bendrą rinkimų farso kontekstą Rusijoje“, – aiškino N. Maliukevičius.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė aiškino, kad šios istorijos fone reikia suprasti ir tiems asmenims, ir mums visiems, kad dar sovietinio režimo mėgta sekimo politika dabar irgi Rusijos yra taikoma opozicijos nariams.
„Yra įvairių dingimo atvejų, bandymų nuodyti , ir kitų rimtesnių atvejų, kurie mums yra žinomi kaip Rusijos politikos dalis. Ja siekiama visomis priemonėmis užtikrinti šito režimo kritikos negalimumą, tai yra maksimaliai siekti, kad visada apie tą režimą ir valstybėje, ir už jos ribų, būtų tik gerai, ir ne kitaip, atsiliepiama.
Visi, kurie į tuos vadinamuosius juoduosius ar ieškomų asmenų sąrašus patenka, yra tie žmonės, kurie ir remia Ukrainą, ir yra stipriai savo darbais tą įrodę“, – aiškino I. Isokaitė-Valužė.