Kaip spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, išsiuntimas – „Frontex“ organizuota operacija.
„Žinau, kad tų asmenų prieglobsčio prašymai buvo išnagrinėti visose instancijose ir nebuvo to, kaip bandoma sakyti, kad kažkas pažeidžiamas“, – kalbėjo ji.
A. Bilotaitė dar paminėjo, kad iš pernai į Lietuvą neteisėtai atvykusių daugiau nei 4 tūkst. migrantų, jų teliko 254.
„Tai parodo, kad Lietuva pasirinkta ne kaip tikslo šalis, žmonės čia tikrai nenori gauti prieglobsčio, jei tiesiog turi tikslą vykti į kitas šalis“, - paminėjo ji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas sakė, kad šiemet išsiuntimų skaičius nėra didesnis lyginant su praeitais metais, jau išsiųsta virš 50 asmenų.
„Tai pastovus procesas, tik šis atvejis išskirtinis tuo, kad pakankamai didelė grupė užsieniečių išsiųsta vienu metu. Vakar vakare pradėtas išsiuntimas, išsiųsti 7 Nigerijos piliečiai, kurie šįvakar pasieks savo šalį“, – sakė R. Petrauskas.
Žmogaus teisių gynėjų pyktį ypač sukėlė detalę, kad tik prieš pat išsiunčiant Nigerijos piliečius jiems buvo įteikti neigiami sprendimai dėl prieglobsčio. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė paaiškino, kad Nigerijos piliečiai buvo pateikę pakartotinį prieglobsčio prašymą, tačiau jis buvo išnagrinėtas skubos tvarka.
„Tik priėmus sprendimą, kad jų pakartotinis prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas, nes nepateikta jokių naujų duomenų, kurie nebuvo įvertinti pirmo prašymo nagrinėjimo metu, buvo priimti neigiami sprendimai ir tik tada jų išsiuntimas pradėtas vykdyti“, - sakė E. Gudzinskaitė.
Amputuotos kojos prieglobsčio gauti nepadės
Toje pačioje konferencijoje pareigūnas pridūrė, kad žmonės vis dar bando patekti į Europą iš Baltarusijos, o kai kam ši kelionė baigėsi labai liūdnai.
„Šiais metais periodas skausmingesnis. Turime 3 užsieniečius, kuriems teko amputuoti galūnes, kadangi jos buvo nušalusios. Keletui asmenų amputuoti kojų pirštai. Kas liečia nušalimus vienokio ar kitokio laipsnio, tokių užsieniečių šiandien turime 9. Atvejai fiksuojami nuo spalio vidurio, paskutinis fiksuotas lapkričio 20 d. Matyt, patys užsieniečiai ne visiškai įvertino oro sąlygas ir kiek laiko jiems teks praleisti prie valstybės sienos, tai iššaukė skaudžius atvejus“, - kalbėjo jis.
R. Petrauskas pasakojo, kad kai kurie migrantai prie sienos dar ir dabar ateina basomis.
„Bet jie ateina demonstratyviai, būdavo atveju, kad jie pasikelia rūbus, atsigula ant sniego ir sako, aš čia dabar gulėsiu, kol sušalsiu, jei manęs neįleisite. Tokių atvejų pasitaiko“, - pasakojo VSAT atstovas.
Tiesa, E. Gudzinskaitė paminėjo, kad vien sveikatos būklė nėra pagrindas gauti prieglobstį.
„Reikia surinkti informaciją apie priežastis dėl kurių tas asmuo pabėgo iš savo kilmės valstybės, kas juos ten persekioja. Gali būti išimtiniai atvejai, kai kokia nors ypatingai reta liga, kuri negydoma toje valstybėje. Bet bendra praktika, kad tai, jog tu nušalai kojas, nėra pagrindas gauti prieglobstį“, - sakė ji.
Papiktino žmogaus teisių gynėjus
Žingsnis išsiųsti Nigerijos piliečius papiktino migrantams padedančią „Sienos grupę“, jie feisbuko paskyroje paskelbė, kad namo parsiunčiamų Nigerijos piliečių namuose laukia persekiojimas, kalėjimas be teismo, kankinimai ir mirtis.
„Mes palaikome ryšį su šiais žmonėmis ir žinome, kad jie gyvena Lietuvoje ilgiau nei metus – turi darbą, draugus, žaidžia futbolo komandose, kuria, kai kurie iš jų planavo čia kurti šeimą, – rašė jis. – Šiąnakt slapčia savavališkai išsiunčiami žmonės nebėgo iš Lietuvos stovyklų. Jie ieškojo darbo, kabinosi į gyvenimą, tikėjo saugumu Europoje, Lietuvoje, teisės viršenybe ir visuomenės brandumu. Deja, vietoj to gavo nesąžiningai priimtą, nepagrįstą sprendimą, išsiųsti ten, kur jų gyvybei gresia realus pavojus.“
Čia taip pat rašoma, kad prieš pat išsiuntimą migrantams įteikti atsisakymai suteikti prieglobstį, kuriuos per 7 dienas dar galima apskųsti teismui, tačiau progos tą padaryti jiems nebebus galimybės.
Po šiuo įrašu komentavusi vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek rašė, kad situacija pateikta iškreiptai.
„Pamirštama (sąmoningai ar ne – čia jau kitas klausimas), kad teisė negimsta iš neteisės – nepaisant, kad prieglobsčio negavęs žmogus pradeda dirbti, bando įsitvirtinti ir pan. grąžinimo į kilmės šalį sprendimo tokios aplinkybės niekaip neatšaukia“, – pranešė ji.
Ne kartą Lietuvos migracijos politiką kritikavęs advokatas Laurynas Biekša, ten pat pranešė, kad jis pats stebėjo grąžinimo procesą. Jis aiškino, kad tai, kas šįkart padaryta – normali ES praktika.
„Jei pakartotiniais prieglobsčio prašymais būtų galima stabdyti deportaciją, tai juos būtų galima rašyti nuolat ir deportacija niekad negalėtų būti įvykdyta. Taip pat galiu pasakyti, kad man nežinomi atvejai, kai LR būtų deportavusi prieglobsčio prašytoją, kurio prašymas būtų pirmas ir jis nebūtų išnagrinėtas visuose teismuose“, – komentavo jis.