Atsikrausčius naujiems kaimynams gyvenimas virto pragaru: po gėdingo incidento teko kviesti policiją

Pa­gal­bos šauks­mas į įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas jau ne vie­ni me­tai skrie­ja iš Aly­tu­je, Va­rė­nos g. 19, esan­čio dau­gia­bu­čio (nuotr.). Prieš ke­le­rius me­tus mi­rus čia vie­na­me bu­te gy­ve­nu­siems tvar­kin­giems ir pa­do­riems as­me­nims, į bu­tą atsikraustė sū­nus su žmo­na. Iš pra­džių jo­kių nesu­si­pra­ti­mų su kai­my­nais lyg ir ne­ki­lo. Ta­čiau ne­il­gai tru­kus pa­ste­bė­ta, kad nau­ja­ku­riai į bu­tą ne­ša įvai­rias šiukš­les. Ir pa­ga­liau jų su­kaup­ta tiek, jog dau­gia­bu­čio laip­ti­nė­je ėmė sklis­ti smar­vė, kai­my­ni­niuo­se būs­tuo­se pra­dė­jo šliau­žio­ti ta­ra­ko­nai. To­kia tvar­ka nepatenkinti na­mo gy­ven­to­jai, ypač au­gi­nan­tys ma­žus vai­kus, re­a­lios ir konkrečios pa­gal­bos bent kol kas ne­su­lau­kia, jiems ky­la vie­nin­te­lis klau­si­mas – ne­gi nie­kas ne­ga­li pa­dė­ti?

„Gė­da į sve­čius pa­si­kvies­ti žmo­gų“

Aš­tuon­bu­tis Va­rė­nos g. 19 pa­sta­ty­tas dar gū­džiais so­vie­ti­niais lai­kais. Ja­me iki šiol šil­do­ma­si krosnimis, bu­tai san­dė­liu­kus tu­ri kie­me, taip pat – po lo­pi­nė­lį že­mės. To­kių dau­gia­bu­čių Aly­tu­je yra nedaug.

Kaip sa­kė kal­bin­ti aš­tuon­bu­čio gy­ven­to­jai, vi­są­laik čia bu­vo ra­mu gy­ven­ti: ne­bu­vo nei triukš­min­gų, nei ne­tvar­ką mėgs­tan­čių kai­my­nų.

Vis­kas tar­si aukš­tyn ko­jom ap­si­ver­tė gal prieš ket­ve­rius ar tre­jus me­tus. Mi­rus vie­no dvie­jų kam­ba­rių bu­to pir­ma­me aukš­te sa­vi­nin­kams, ku­rie bu­vo tvar­kin­gi ir ra­mūs žmo­nės, čia at­si­kraus­tė gy­ven­ti sūnus su žmo­na. Iš pra­džių nie­kas net ne­ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad dėl nau­jų kai­my­nų teks kreip­tis į įvairias val­džios ins­ti­tu­ci­jas. At­virkš­čiai – ma­ny­ta, kad sū­nus bus toks pat kul­tū­rin­gas ir ra­mus kaip tė­vai.

Ta­čiau ne­tru­kus te­ko nu­si­vil­ti. Gy­ven­to­jų tei­gi­mu, jie į bu­tą, rei­kia su­pras­ti, kad iš mies­to kon­tei­ne­rių, ėmė neš­ti įvai­rias šiukš­les ir čia ri­kiuo­ti. Kol iš bu­to į laip­ti­nę ne­skli­do smar­vė, žmo­nės nie­kur nesikreipė. Bet kai iš šiukš­lė­mis už­grioz­din­to bu­to blo­gais kva­pais ėmė už­si­pil­dy­ti dau­gia­bu­čio laiptinė, ypač pra­vė­rus šio bu­to du­ris, gy­ven­to­jai ne­ap­si­ken­tė ir ėmė kreip­tis į įvai­rias institucijas, pavyzdžiui, mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją ir po­li­ci­ją.

„Mes gy­ve­na­me to­kio­mis są­ly­go­mis, kad gė­da į sve­čius pa­si­kvies­ti žmo­gų. Pas mus ne tik smar­vė, bet ir pa­ma­ty­tu­mė­te, ko­kie di­džiu­liai ta­ra­ko­nai laks­to“, – guo­dė­si Va­rė­nos g. 19 na­mo gyventojai.

Vis kal­ba­ma apie pri­va­čią nuo­sa­vy­bę

Šia­me na­me gy­ve­nan­tie­ji la­bai nu­si­vy­lę, kad nie­kas re­a­liai ir kon­kre­čiai ne­ga­li jiems pa­dė­ti. Šiukš­lių kau­pi­kų nie­kas ne­su­tram­do, vi­si tik kal­ba apie pri­va­čią nuo­sa­vy­bę, šiuo at­ve­ju – bu­tą, kuriame, suprask, ga­li kaup­ti šiukš­les. Tad mi­nė­to Va­rė­nos gat­vės na­mo gy­ven­to­jams vi­siš­kai pa­grįs­tai ky­la klausimas: kas ta­da sto­vi smar­vę ir ta­ra­ko­nus ken­čian­čių žmo­nių pu­sė­je?

Juk čia gy­ve­na ir šei­mos su ma­žais vai­kais, ku­rie pri­vers­ti ken­tė­ti ne­ma­lo­nius kva­pus laip­ti­nė­je. Viena na­mo gy­ven­to­ja apie to­kią pa­dė­tį, pa­sak jos, pa­pa­sa­ko­jo vai­ko tei­sių gy­nė­jams ir at­seit išgirdo pri­tren­kian­tį pa­siū­ly­mą – iš­si­kraus­ty­ti iš bu­to: „Kur man kraus­ty­ti? Jūs tik pa­gal­vo­kit, tu­riu aš išsikraustyti, o tiems, ku­rie da­ro ne­tvar­ką, ko­dėl to ne­pa­siū­lo­ma?“

Nu­vy­kus į Va­rė­nos g. 19 na­mą ir il­go­kai bel­dus į bu­to, iš ku­rio sklin­da smar­vė, du­ris, nie­kas jų neatidarė. Ka­dan­gi šis bu­tas yra pir­ma­me aukš­te, nie­kas ne­pa­žvel­gė ir pa­bel­dus į nak­ti­nė­mis užuolaidomis už­deng­tus lan­gus. Kai­my­nų tvir­ti­ni­mu, lan­gai vi­sa­da bū­na taip uždangstyti, ma­tyt, bi­jo­ma, kad pro juos bus pa­ma­ty­tos su­kaup­tos šiukš­lės.

Tą­dien šio na­mo laip­ti­nė­je kva­pai bu­vo ne­la­bai jun­ta­mi, nes, da­bar vy­rau­jant šil­tiems orams, jos lau­ko du­rys ir lan­gai ati­da­ry­ti die­ną nak­tį.

Su­telk­tas dau­gy­bės ins­ti­tu­ci­jų spe­cia­lis­tų bū­rys

Ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui, ir po­li­ci­jai Va­rė­nos g. 19 na­mo ap­ra­šo­mo bu­to šei­mi­nin­kai ži­no­mi kaip šiukš­lių kau­pi­kai.

Bent mi­nė­tas sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos sky­rius, anot jo ve­dė­jo Ry­čio Vit­kaus­ko, dėl smar­vės šio na­mo laip­ti­nė­je, bu­tuo­se at­si­ran­dan­čių ta­ra­ko­nų ir grau­ži­kų yra ga­vęs gy­ven­to­jų skun­dus ir per­nai, ir už­per­nai: „Te­ko ben­drau­ti su bu­to sa­vi­nin­kais, vie­nu me­tu skun­dų, pa­vyz­džiui, nuo pra­ėju­sių me­tų iki da­bar ne­bu­vo su­lauk­ta. Bet da­bar vėl dėl tų pa­čių da­ly­kų ga­vo­me na­mo gyventojų skun­dą.“

Šį­kart jį ga­vęs Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius smar­di­nan­čio bu­to ap­žiū­rai su­tel­kė dau­gy­bės ins­ti­tu­ci­jų spe­cia­lis­tų bū­rį: po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių, vi­suo­me­nės svei­ka­tos tar­ny­bos ir sa­vi­val­dy­bės kontroliuojamos ben­dro­vės „Aly­taus bu­tų ūkis“ at­sto­vus. Pas­ta­ro­ji ben­dro­vė yra Va­rė­nos g. 19 na­mo ad­mi­nist­ra­to­rė.

R.Vit­kaus­kas tei­gė, kad gy­ven­to­jai dar bai­mi­na­si ir na­me kil­sian­čio gais­ro, nes šiukš­lių kau­pi­kai bu­te rū­ko.

At­vy­kė­liams iš­kvies­ta po­li­ci­ja

„De­ja, mes į bu­tą iš pra­džių ne­bu­vo­me įleis­ti. Na­muo­se bu­vo tik mo­te­ris, su ja ben­dra­vo­me pro už­da­ry­tą lan­gą ir ne­ati­da­ro­mas du­ris. O pra­šy­mas bu­vo vie­nas – įsi­leis­ti į vi­dų, kad bū­tų ga­li­ma pa­tik­rin­ti pa­dė­tį dėl kau­pia­mų šiukš­lių. Ne­ti­kė­tai mums bu­vo iš­kvies­ta po­li­ci­ja, ku­ri ga­vo pra­ne­ši­mą, kad į bu­tą ver­žia­si ne­pa­žįs­ta­mi as­me­nys. Ją iš­kvie­tė bu­te bu­vu­si mo­te­ris, sa­vi­nin­ko žmo­na. Nors su mu­mis bu­vo vie­nas po­li­ci­jos eki­pa­žas, ne­tru­kus at­vy­ko ir ki­tas“, – pa­sa­ko­jo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas.

At­vy­kus ant­ram po­li­ci­jos eki­pa­žui, pa­ga­liau skun­džia­mo bu­to gy­ven­to­ja pra­vė­rė du­ris. Ka­dan­gi įvai­rio­mis šiukš­lė­mis, dau­giau­sia teks­ti­le, bu­vo už­grioz­din­tas vi­sas bu­tas, pa­lik­ti siau­ri pra­ėji­mai, į bu­tą pa­te­ko tik po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių ir mi­nė­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos sky­riaus at­sto­vai.

„Anks­tes­niais me­tais, kai ga­vę gy­ven­to­jų skun­dą dėl kau­pia­mų šiukš­lių, bu­vo­me pa­te­kę į bu­tą, jų dar bu­vo ma­žiau ir jos bu­vo su­krau­tos į di­des­nius ar ma­žes­nius mai­šus. Da­bar jos tiesiog sumestos ant grin­dų. Tvar­ka – žiau­ri, kva­pai – ait­rūs, bu­tas ne­vė­din­tas. O kas svar­biau­sia – bu­to šei­mi­nin­kė aiš­ki­no, kad čia vis­kas tvar­kin­ga“, – ap­si­lan­ky­mo įspū­džiais da­li­jo­si R.Vit­kaus­kas.

Šio bu­to šei­mi­nin­kams duo­tas nu­ro­dy­mas per sa­vai­tę su­si­tvar­ky­ti, iš­si­ga­ben­ti šiukš­les, at­ei­nan­čią sa­vai­tę vėl lau­kia pa­tik­ri­ni­mas.

Šiukš­lių kau­pi­kams bu­vo pa­siū­ly­ta at­vež­ti kon­tei­ne­rį at­lie­koms iš bu­to su­krau­ti, bet jo at­si­sa­ky­ta.

Na­mo gy­ven­to­jai la­bai abe­jo­ja, ar iš bu­to bus pa­ša­lin­tos šiukš­lės. Pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai jas kau­pian­čio bu­to sa­vi­nin­kas, ga­vęs nu­ro­dy­mą tvar­ky­tis, vie­ną ar du šiukš­lių mai­šus iš­ne­šė, bet grei­tai vie­toj jų par­si­ga­be­no tris ar ke­tu­ris mai­šus.

Tik­rin­to­jus dar nu­ste­bi­no bu­to sa­vi­nin­ko žmo­nos at­sa­ky­mas į klau­si­mą, iš kur gau­na­mos šiukš­lės, – jos gi per­ka­mos.

Ka­žin, ar ne­teks by­li­nė­tis?

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas sa­kė, kad šiuo me­tu bu­tas Va­rė­nos g. 19 na­me yra vie­nin­te­lis, dėl ku­ria­me esan­čios ne­tvar­kos gy­ven­to­jai skun­džia­si sa­vi­val­dy­bei: „Ir, ko ge­ro, be teis­mo spren­di­mo ir ant­sto­lių pa­gal­bos ne­pa­vyks jo šei­mi­nin­kų pri­vers­ti su­si­tvar­ky­ti. Ka­dan­gi mi­nė­ta­me na­me nė­ra įsteig­tos ben­dri­jos, ku­ri ga­lė­tų pa­duo­ti į teis­mą ne­si­tvar­kan­čio bu­to šei­mi­nin­kus, tai ga­lė­tų pa­da­ry­ti ar­ba gy­ven­to­jai, ar­ba na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius – „Aly­taus bu­tų ūkis“.

Ka­dan­gi by­li­nė­ji­ma­sis yra su­si­jęs su pa­ti­ria­mo­mis iš­lai­do­mis, o mi­nė­to na­mo gy­ven­to­jai – ne iš tur­tin­gų­jų, gal šio pro­ce­so im­tų­si na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius?

Kaip tei­gė„Aly­taus bu­tų ūkio“ di­rek­to­rius Egi­di­jus Men­se­vi­čius, mi­ni­mas bu­tas mo­ka vi­sus mo­kes­čius, tad dėl sko­lų im­tis iš­kraus­ty­mo nė­ra ga­li­my­bių: „Jei bū­tų sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tis bu­tas, ga­lė­tu­me im­tis prie­var­ti­nio su­kaup­tų šiukš­lių iš­ve­ži­mo. Da­bar – pri­va­tus ir mū­sų ran­kos įsta­ty­miš­kai su­riš­tos. Ta­čiau, jei sa­vi­val­dy­bė mums pa­teiks vi­są me­džia­gą apie esan­čią ne­tvar­ką bute, kreip­si­mės į teis­mą. Tik ga­liu pa­sa­ky­ti, kad by­li­nė­ji­ma­sis už­trun­ka.“

Va­rė­nos g. 19 na­mo gy­ven­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad „Aly­taus bu­tų ūkis“ jau prieš ke­le­rius me­tus ga­lė­jo kreip­tis į teis­mą, jog ter­šė­jams bū­tų duo­tas teis­mi­nis nu­ro­dy­mas su­si­tvar­ky­ti.

R.Vit­kaus­kas pri­si­mi­nė at­ve­jį mies­te, kai po ben­dri­jos ini­ci­juo­to ir beveik dvejus metus trukusio by­li­nė­ji­mo­si su ant­sto­lių pa­gal­ba šių metų pra­džioje bu­vo baigta ša­lin­ti ne­tvar­ka vie­na­me Kaš­to­nų gat­vės dau­gia­bu­ty­je. Čia iš vie­no bu­to į prie­glau­dą per kelis kartus priverstinai bu­vo iš­vež­ta dau­giau kaip dvi­de­šimt ka­čių, šu­nų, triu­šių ir dekora­tyvinių paukščių.