Sunkios ir nuolatinės daugumos paieškos
Po 2016 metų Seimo rinkimų susiformavo centro kairės valdančioji koalicija. Ją sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Turėdami 78 balsą ši koalicija ėmėsi darbo.
Tačiau nedaug laiko praėjo, kol valdančioji dauguma pradėjo trupėti.
Pirmasis LVŽS frakciją paliko Bronislovas Matelis, po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie jau buvusią Seimo narę Gretą Kildišienę. Netrukus Seimo nario mandato atsisakė ir pati G. Kildišienė.
Kitą frakciją pasirinko ir Dovilė Šakalienė 2017 metų vasarą. 2018 metų pradžioje iš frakcijos triukšmingai pasitraukė ir įtakingas frakcijos atstovas Povilas Urbšys. Kritikos LVŽS lyderio atžvilgiu P. Urbšys nevengė, tačiau paskutinis lašas buvo valdančiosios daugumos sprendimas netirti R. Karbauskio verslo ryšių.
Justas Džiugelis iš frakcijos pasitraukė savo noru, nors buvo planuojama jį iš jos išmesti. 2018 metų vasarą įvykęs jo ir R. Karbauskio apsižodžiavimas socialinėje erdvėje baigėsi J. Džiugelio pasitraukimu. Politikas kurį laiką darbavosi Mišrioje Seimo narių grupėje, o vėliau prisijungė prie Tėvynės sąjungos frakcijos.
2018 m. rugsėjo 11 d. Seime buvo pasirašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų susitarimas dėl bendro darbo.
Tai įvyko skilus Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai Seime, partijoje likę politikai nusprendė dirbti opozicijoje, o kiti liko valdančiojoje daugumoje ir sukūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).
Praėjusių metų žiemą, įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai, juose dalyvauti nusprendė Mindaugas Puidokas. Tačiau LVŽS jau buvo nusprendusi rinkimuose palaikyti premjero S. Skvernelio kandidatūrą. Įvykęs slaptas balsavimas frakcijoje nebuvo M. Puidokui palankus, daugumą jis paliko.
Panašiu metu frakciją nusprendė palikti ir partijai nepriklausantis Raimondas Martinėlis. Jis tikino, kad kolegas palieka dėl vertybinių aspektų, pasirinko dirbti kartu su Tėvynės sąjungos frakcija.
Bene skaudžiausiai vyko Vytauto Bako pasitraukimas iš frakcijos. Ją paliekantis parlamentaras teigė, kad viena iš pasitraukimo priežasčių buvo sudaryta koalicijos sutartis su teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“, antra – valstiečių pamiršta antikorupcinė darbotvarkė.
O trečia taip pat susijusi su „Tvarka ir teisingumu“. Seimo narys itin neigiamai įvertino mintį Krašto apsaugos ministerijos vadovo portfelį patikėti būtent šiai partijai.
Po prezidento rinkimų buvo buriamas valdančiosios koalicijos papildymas. 2019 m. liepos 5 d. keturios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – sudarė koalicijos sutartį.
Tačiau partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai sužlugus, jos pagrindu kartu su kitais politikais iš Mišrios Seimo narių grupės buvo suformuota frakcija „Lietuvos gerovei“.
Ir su ja naujoji valdančioji koalicija 2019 m. rugsėjo 19 dieną pasirašė tarpfrakcinę sutartį.
Koją pakišo patys sau
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius sakė, jog šis Seimas nebuvo toks blogas, kaip yra kalbama. Bet visą įvaizdį, anot politologo, sugadino patys valdantieji, kurie vėlėsi į niekam nereikalingas kovas, taip užgoždami nuveiktus darbus.
„Tas Seimas nebuvo toks blogas, kaip kad vaizduojama. Turėjo nemažai problemų, viena iš jų buvo Ramūnas Karbauskis, kuris be reikalo su visais ginčijosi, buvo pilietinis karas su Viktoru Pranckiečiu, jis nieko gero nedavė. Buvo ir Agnės Širinskienės įvairios komisijos, kai daug dėmesio sulaukė įvairūs mėginimai taip suvesti sąskaitas su konservatoriais“, – kalbėjo politologas.
Tarp teigiamai vertinamų jau kadenciją baigusio Seimo darbų K. Girnius įvardijo socialinės atskirties mažinimą.
„Bet jie padarė ir kai kurių neblogų dalykų – pakeitė šiek tiek mokesčių sistemą, nepakankamai progresinę, nes nedrįso įvesti rimtų NT mokesčių, jie paskutinę minutę atsitraukė. Bet vis dėlto mokestinė sistema pasidarė truputį teisingesnė. Jie rūpinosi ir pagerino padėtį vargingiausiai gyvenančių ir kenčiančių nuo socialinės atskirties“, – kalbėjo K. Girnius.
Jis pripažino, kad šiuos užmojus įgyvendinti buvo galima ir geriau, buvo galima nepriimti tam tikrų sprendimų.
„Apskritai, kaip amerikiečiai sako, – jų širdis buvo geroje vietoje. Ta jų esminė programa – kad reikia, atėjo laikas pažiūrėti į vargingiausius, nebūtinai ko nors kito sąskaita. Čia bene pirma Vyriausybė, kuri šiuos klausimus traktavo truputį rimčiau“, – poziciją dėstė jis.
K. Girnius Delfi sakė, kad valdančiosios partijos vadovų ydos – „piktumas, pomėgis ginčytis, kitus kaltinti, tarpusavyje pyktis“ – neigiamai paveikė: buvo užgožti geri šios valdžios darbai.
Anot pašnekovo, visuomenei įstrigs ir šio Seimo valdančiosios daugumos polinkis drausti.
„Jeigu negyveni kaip A. Veryga, tai jis įves įstatymą, kuris užtikrins, kad gyvensi, kaip jis nori. Tas daug kam nepatiko. (…) Žinote dainą „Jurgeli, meistreli“? Tai A. Veryga įsijautė į tą vaidmenį, tik ne vaikai, o piliečiai turėjo pagal įstatymus daryti taip, kaip ministras rodo“, – ironizavo politologas K. Girnius.
„Ir jų nereikalingos kovos faktiškai jiems patiems pakenkė. Šitie dalykai nuslėpė tuos geruosius dalykus, o tie gerieji dalykai paskendo polemikos aistrose. Ir dėl to jie patys atsakingi, čia jų pačių kaltė yra – per daug pešėsi, viešumon kėlė šalutinius, nereikšmingus dalykus“, – tikino politologas.
Ką rinkėjai atsimins?
K. Girnius pasakojo pasigedęs ir stipresnio opozicijos vaidmens šioje Seimo kadencijoje.
„Mano nuomone, opozicija buvo labai silpna. Jei ji būtų dirbusi veiksmingiau, būtų tikrai galėjusi padaryti didesnį spaudimą, prisidėti prie kai kurių programos punktų. Šios Seimo kadencijos metu skilo socdemai, tai bus šioks toks smūgis, pagrindinė dalis frakcijos nuėjo pas valdančiuosius“, – dar vieną svarbų šios kadencijos Seimo įvykį paminėjo K. Girnius.
Paklaustas, kokį pastarojo Seimo įvykį išskirtų kaip esminį, politologas prakalbo apie subliuškusį burbulą.
„Man labiausiai įstrigo tie reikalai su politine korupcija ir „MG Baltic“ – besitęsiantis teismas, Vytauto Bako kaltinimai, bet kai gauni pranešimą, kad ten nieko nėra... Manau, kad čia irgi buvo skandalas, – kalbos, lyg būtų labai rimtas reikalas, o jo visai nebuvo“, – pastebėjimais dalijosi K. Girnius.
VU TSPMI politologo teigimu, šis Seimas bus prisimenamas kaip socialines pertvarkas pradėjęs parlamentas.
„Manau, kad šį Seimą apibūdina socialinių pertvarkų pradžia. O kai kuriems, kurie tik bloga atsimena, ši kadencija įsimins gal dėl A. Širinskienės, tai turbūt nėra pats šviesiausias momentas“, – sakė K. Girnius.
Neturėtų gėdytis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis taip pat teigė, kad šis Seimas nėra jau toks prastas.
„Jeigu rimčiau pasižiūrėtume į tą Seimą, tai mes neturėtume būti tokie kritiški ir galvoti, kad visa tai, ką darė jau buvusio Seimo dauguma, dabar turi būti kritikuojama ir peikiama, net gal atsisakyta. Daugelis tų siekių buvo visiškai geri ir normalūs“, – Delfi sakė politologas L. Bielinis.
Kaip vieną iš tokių darbų politologas prisiminė alkoholio ribojimo politiką; ji, nors ir buvo sutikta gana priešiškai, teigiamų rezultatų davė.
„Atrodo, kad tuo metu visiems buvo šokas, bet, iš vienos pusės, mes jau pripratome, iš kitos – statistika rodo, kad mirčių nuo alkoholio ar alkoholizmo padarinių sumažėjo. Iš tikrųjų mūsų sveikatos lygis dėl šio sprendimo tikrai nepablogėjo, mūsų socialinis gyvenimas irgi nepablogėjo. Tad kartais drastiškai atrodantys sprendimai iš esmės buvo teisinga kryptis“, – sakė jis.
Politologas teigė, kad nueinantis Seimas neturėtų gėdytis dėl atliktų darbų.
„Apskritai manyčiau, kad šis nueinantis Seimas neturėtų gėdytis savo veiklos. Priešingai – didžiuotis“, – kalbėjo politologas.
Pašnekovas L. Bielinis dar pridūrė, kad daugelis gerų darbų padaryti ir socialinėje srityje.
„Nebuvo taip blogai, bendrąja prasme. Negalime liūdėti, sakydami, kad paskutinius ketverius metus turėjome ką nors labai blogo, viskas yra gerai. Tie įvykiai, kurie buvo, jie natūralūs. Šitas Seimas bandė spęsti tas problemas, kurios nėra lengvai išsprendžiamos, kad ir švietimas. Tai – lyg prie kojos pririštas akmuo, be galo sudėtinga problema“, – Delfi sakė politikos ekspertas L. Bielinis.
Politinė kultūra – degradavusi
Šiame parlamente netrūko ir aštrių pasisakymų, ir kivirčų. Anot L. Bielinio, tai ne tik šio parlamento problema, o daug ilgesnis procesas.
„Politinė kultūra Lietuvoje iš tikrųjų degradavusi. Ir tai galima matyti metai iš metų ne tik šiame Seime, bet ir prieš tai buvusiuose Seimuose. Lyginant su Steigiamuoju Seimu, kiekvienas kitas Seimas demonstravo tam tikrą lygio pažemėjimą.
Buvęs Seimas tiesiog tęsė tą liūdną tradiciją. Politiniai debatai iš tikrųjų supaprastėjo – pavirto tiesiog į kaltinimų virtines vienas kitam, į įžeidimus, emocijas ir isterikas. Tai nėra gerai, tai žemina pačius politikus mūsų akyse ir neduoda pozityvaus reikiamo rezultato diskusijų metu“, – savo požiūrį dėstė jis.
Anot pašnekovo, šis parlamentas nebuvo tiek išskirtinis, kad gyventojai negalėtų jo pamiršti.
„Esu linkęs manyti, kad visuomenė labai greitai užmiršta ankstesnių kadencijų valdžią. (…) Nemanau, kad šis Seimas buvo tiek išskirtinis, kad mes galėtume ilgai atsiminti jo veiklą. (…) Visi parlamentai nuosekliai vykdė tą bendrą strategiją, nužymėtą Steigiamojo Seimo“, – Delfi sakė L. Bielinis.
Delfi primena, kad naujas 13-asis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks penktadienį, lapkričio 13 dieną. Koalicijos sutartį jau yra pasirašiusios trys partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, jos ir formuos būsimą Vyriausybę.