Šią savaitę Seimas atmetė Teisingumo ministerijos rengtą įstatymo pataisą, kuria siūlyta išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Šiuo pakeitimu siekta užtikrinti EŽTT sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Eltos kalbinta Vyriausybės atstovė prie EŽTT K. Bubnytė-Širmenė teigė, kad juridiniu požiūriu Lietuva, norėdama šiuo atveju įgyvendinti EŽTT sprendimą, turėtų atsisakyti įstatymo normos, draudžiančios nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius. Tačiau, pašnekovės teigimu, išbraukti minėtą nuostatą iš įstatymo nėra būtina, kadangi ji šiuo metu yra „mirusi“.
„Iš esmės, vertinant teisinę realybę tokią, kokia yra pas mus Lietuvoje šiandien dienai, ta pataisa nėra būtina. Kodėl? Ta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo norma yra mirusi, nuo 2014 metų ji nė karto netaikyta.
Kitas dalykas – atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pagal Lietuvos Konstituciją, šeimos samprata lyties požiūriu yra neutrali. Taigi, jei šiandien taikytume tą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo normą, ją reikėtų aiškinti priešingai, tai yra, kad žalinga tokia informacija, kuria skleidžiama kažkokia neigiama informacija apie homoseksualias šeimas“, – dėstė Vyriausybės atstovė prie EŽTT.
K. Bubnytės-Širmenės teigimu, jei šiuo metu Lietuvoje teismas ir susidurtų su tokia situacija, kai reikėtų vertinti viešai nepilnamečiams pateiktą informaciją apie homoseksualius santykius, tai remtųsi EŽTT, Konstitucinio Teismo sprendimais. Kitaip tariant, pašnekovės teigimu, draudimas nepilnamečiams kalbėti apie homoseksualius santykius šiuo metu negalioja.
„Absoliučiai ne, nėra draudžiama (pasakoti nepilnamečiams apie homoseksualius santykius – ELTA). Ir paties Žurnalistų etikos inspektoriaus nuomonė yra pasikeitusi radikaliai, inspektoriaus internetiniame puslapyje dabar galite rasti informaciją, kad draudžiama informacija, diskriminuojanti tos pačios lyties šeimas. Mes gyvename visiškai kitoje teisinėje realybėje negu kaip buvo N. Macatės situacija. Ta įstatymo norma taikoma kaip draudžianti skleisti diskriminacinę informaciją apie toks pačios lyties šeimas“, – komentavo K. Bubnytė-Širmenė.
Tikina, kad sankcijų Lietuva nesusilauks
Vyriausybės atstovė prie EŽTT K. Bubnytė-Širmenė pažymėjo, kad nepanaikinus įstatyme draudimo nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, nors šis ir neveikia, EŽTT sprendimas byloje N. Macatė prieš Lietuvą pilnai įvykdytas nebūtų. Vis dėlto, kaip kartojo teisininkė, pažvelgus į teismų praktiką, galima sakyti, kad EŽTT sprendimas Lietuvoje yra vykdomas.
„Labai formaliai žiūrint, galima taip sakyti. Būtų gražu susitvarkyti, bet vis tiek gali visaip čia būti, gali užstrigti tas normos keitimas. Bet mes jau dabar turime palankios teismų praktikos homoseksualioms šeimoms ne tik Konstituciniame Teisme, bet ir bendros kompetencijos teismuose. Todėl turėtume ir be įstatymo pakeitimo argumentų, kad iš esmės Lietuva savo teisinėje sistemoje vykdo EŽTT sprendimą. Galima juk EŽTT sprendimu tiesiogiai remtis ir jį taikyti mūsų sistemoje ir nepakeitus įstatymo“, – dėstė Vyriausybės atstovė prie EŽTT.
Ji patvirtino, kad EŽTT sprendimo byloje N. Macatė prieš Lietuvą vykdymui nutarta taikyti sustipriną priežiūrą. Tai reiškia, kaip aiškino K. Bubnytė-Širmenė, kad teismo sprendimo vykdymas periodiškai bus vertinamas Europos Tarybos ministrų komiteto posėdžiuose.
Teisininkės manymu, šiuo metu Lietuva, nors ir parlamentas nenutarė svarstyti įstatymo pataisos dėl draudimo nepilnamečiams kalbėti apie homoseksualius santykius panaikinimo, tarptautinių sankcijų susilaukti neturėtų.
„Jeigu Europos Tarybos ministrų komitetas mato, kad valstybė deda per mažai pastangų (įgyvendinti EŽTT sprendimą – ELTA), tai tada gali priimti tarpines rezoliucijas, kurios priėmimas yra iš esmės tarptautinės sankcijos skyrimas, nesukeliantis jokių finansinių padarinių, bet pasmerkiantis patį faktą, kad valstybė nevykdo savo dalies įsipareigojimą pagal Žmogaus teisių konvenciją. Taigi, yra tokia galimybė, bet šiuo atveju aš to neeskaluočiau, nes valstybė (Lietuva – ELTA) sureagavo neaprastai greitai, parengė įstatymo projektą, kaip minėjau, teismų yra praktika yra palanki homoseksualioms šeimoms, tai čia tikrai nėra kol kas net kalbos apie kažkokias sankcijas“, – aiškino K. Bubnytė-Širmenė.
Ji priminė, kad, pavyzdžiui, per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą atveju, Lietuva už teismo sprendimo nevykdymą sankcijos, tai yra veiksmus pasmerkiančios rezoliucijos, iš Europos Tarybos ministrų komiteto sulaukė praėjus septyneriems metams po EŽTT sprendimo paskelbimo.
Uždraudė knygą, kurioje aprašyti homoseksualūs santykiai
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Teisingumo ministerija Seimui siūlė išbraukti minėtą nuostatą iš įstatymo, tačiau, kaipo jau buvo minėta, parlamentas šią iniciatyvą šią savaitę atmetė.