Išdaviku tapti galėjo bet kas
Pajūryje kone kiekvienas jūrininkas galėjo būti apkaltintas kontrabanda, ar valstybės išdavyste vien todėl, kad jo kilmės šaknys driekėsi į Vokietiją. KGB archyvuose įrašyta ne vieno pajūrio gyventojo pavardė. Štai 1924 metais gimęs vyras dėl to, kad tarnavo Vokietijoje, buvo paskelbtas užsienio agentu ir išdaviku, kai Klaipėdos kraštas buvo okupuotas ir tapo Lietuvos TSR dalimi.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro (GRTD) direktorė Dr. Kristina Burinskaitė pasakoja, kad KGB persekiojami žmonės tikrai nebuvo Lietuvos priešais.
„Į KGB akiratį pakliūti buvo gana lengva. Jie labai plačiai traktavo antisovietinę veiklą, dažniausias kaltinimas „antisovietinė propaganda ir agitacija“. Tai ir nepriklausomos Lietuvos eilėraštis, daina, namuose esantys nepriklausomos Lietuvos atributai. Be abejo, įvairios organizacijos, grupės, tiesioginė ir netiesioginė sovietinės sistemos kritika yra baudžiama, jeigu aišku išsiaiškina autorių.
Sunkiausia buvo pagauti nelegalių lapelių, dokumentų platintojus, – pasakoja Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė. – LSSR KGB ypatingą dėmesį skyrė toms visuomenės grupėms, kurios, jo manymu, kėlė režimui tikrą ar tariamą grėsmę, simbolizavo nepriklausomą Lietuvą, kovojo su žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimais.
Katalikų bažnyčia per visą sovietinį laikotarpį buvo aktyviausia ir sunkiausiai palaužiama jėga, buvę politiniai kaliniai tremtiniai, inteligentija ir t. t. Rezistentai buvo baudžiami ne tik už konkrečią antisovietinę veiklą, bet ir pritaikomi kiti straipsniai. Kadangi, anot Nikitos Chruščiovo, SSRS politinių kalinių nėra, tai represinės struktūros ėmėsi naujos taktikos: disidentams stengtasi suformuluoti kriminalinius kaltinimus – vagystes, pinigų iššvaistymą ir t. t. ir psichinės ligos paveikti“.
Prie KGB pastato buvo įrengtas bunkeris
Uostamiestyje yra išlikęs pastatas, kur darbavosi KGB agentai. Dabar „Akropoliui“ priklausantis statinys apleistas, tačiau apie jį vis dar sklando legendos.
„Kai pirmą kartą teko pasivaikščioti po pastatą, tikrai buvo įdomu. Pastato vidinėje dalyje yra bunkeris. Šiuo metu jis apleistas, kaip ir pastatas, nors statiniai nėra avarinės būklės. Sklinda gandai, kad ne visas pastatas yra matomas, kad dar du aukštai slepiasi po žeme. Visgi man teko jį visą išvaikščioti, tai arba po rūsiu likusi dalis gerai paslėpta, užmūryta, arba tai tik mitas“, – dalijosi Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas Tomas Rimkus, atvėręs buvusios KGB agentų buveinės duris.
Rusijai užpuolus Ukrainą, pasigirdo svarstymai ir ar jis nebūtų tinkamas slėptuvei. Statinio būklė nėra avarinė, yra ir bunkeris. Visgi statinys jau senokai apleistas, nepagailėjo ir laikas, ir vandalai, kurie čia ieškojo aštrių pojūčių. Anot T. Rimkaus, bunkeryje reikėtų atlikti daug darbų, kad jis vėl būtų tinkamas naudoti, kaip slėptuvė, tad svarstymai ir liko tik svarstymais.
KGB pastatas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pritaikytas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pirmuose aukštuose įrengta Migracijos tarnyba. Išsikraustydami į naują pastatą, tarnautojai paliko ant durų buvusias lenteles, tad dar dabar yra nuorodos, kur buvo archyvas, pastate išlikę seifai. KGB veiklos pėdsakų nelikę, tačiau sovietinis statinys turėjo viską – ir valgyklą, ir ištaigingą salę susirinkimams.
Nusikaltimą įžvelgė ir tikėjime
KGB archyvuose išlikusi pažyma apie susitikimą su agentu „Aldona“. Jis 1973 metais pranešė apie į Klaipėdą atvykstantį „antisovietiškai nusiteikusį kunigą“. Anot agento, kunigas jau buvo nuteistas už tai, kad vaikus mokė katekizmo. Įtartinas jis buvo ir dėl to, kad neturėjo parapijos, daug keliavo.
Agentui kunigo pavardės išklausti nepavyko, tačiau byla vis tiek buvo užvesta. Be to, kunigas buvo įvardytas kaip „religinis fanatikas“.
Dr. K. Buriskaitė pasakoja, kad Klaipėdoje, atėjus sovietams, vietos gyventojų liko ne tiek ir daug. Čia ėmė kurtis daug rusakalbių, lietuvių iš kitų Lietuvos miestų, kurie jau nebuvo įvardijami, kaip galintys kelti reikšmingą pavojų.
„Svarbu yra veikla, o ne jų tautybė. Nors neatmestina, kad pirmaisiais dešimtmečiais tai galėjo būti tam tikras faktorius vertinant asmenį, bet ne vėliau. Tai liudija ir Klaipėdos miesto KGB ataskaitos, kuriose neskiriamas atskirtas dėmesys šiai visuomenės grupei. Tačiau šie asmenys dėl ryšių Vokietijoje, galėjo būti išnaudojami, pvz., kaip potencialūs agentai pakišti vokiečių žvalgybai jų kelionių į Vokietiją metu.
Manau, visų pasienio teritorijų, ar tai būtų jūra, ar siena su Lenkija, gyventojai yra stebimi, renkami informacija apie giminystės ryšius, draugus užsienyje, jų galimus antisovietinius pasisakymus, taip neva jie tampa potencialūs kandidatai pabėgti iš LSSR. Daug lietuvių, nebūtinai gyvenančių Klaipėdoje, dėl ryšių su vakaruose esančiais giminaičiais, yra KGB akiratyje“, – nurodo GRTD direktorė.
Pajūris buvo „blogio terpė“: kontrabanda, išdavikai ir bėgliai
Viena tokių galimų pavojų keliančių veiklų buvo jūrininkystė. Anot istorikės, kiekvienas kontaktas su vakarais – jau buvo įvardijamas, kaip galimybė nusikalsti.
„Kiekvienas kontaktas su vakarais ar tai jūra, ar tai oras, ar magistrale – jau buvo galimybė vykdyti žvalgybinę, agentūrinę veiklą“, – pasakoja Dr. K. Buriskaitė.
Anot istorikės, išvykstantys laivais lietuviai buvo kruopščiai tikrinami. Visgi tai nebuvo 100 procentų teikianti garantija, kad net ir agentas netaps nusikaltėliu.
„Būta agentų, kurie pabėgo, tai yra negrįžo iš užsienio kelionių. Pabėgimas traktuojamas kaip tėvynės išdavimas. Manau, įsimintiniausius pabėgimus įvykdė Simas Kudirka ir Jonas Pleškys“, – įvardija pašnekovė.
Apie S. Kudirkos pabėgimą buvo sukurtas ne vienas filmas. 1930 metais gimęs vyras baigė jūreivystės mokyklą ir įsidarbino jūreiviu radistu. Jam pavyko peršokti į JAV kranto apsaugos laivą „Vigilant“, vyras iškart paprašė politinio prieglobsčio. JAV pareigūnai įleido SSRS pareigūnus į laivą, kurie sulaikė ir prievarta į savo laivą parsitempė jį. Įvairios JAV žiniasklaidos priemonės nušvietė įvykį, pasipylė protesto bangos, tad į pagalbą sūnui įsitraukė jo motina. Vyras 1971 gegužės mėnesį buvo nuteistas 10 metų kalėjimo, tačiau iš Mordovijos lagerių jam pavyko ištrūkti – motinai atgavus JAV pilietybę – ji ten buvo gimusi, 1974 metais vyrą pavyko išlaisvinti iš SSRS gniaužtų.
Ne mažiau įspūdinga ir istorijoje minima J. Pleškio istorija. Jis, būdamas karo jūrininku Karinio jūrų laivyno laivo kapitonu, 1961 metais laivą nuplukdė į Gotlando salą (Švedija), nors buvo gavęs užduoti plaukti į Taliną (Estija).
Vikipedijos viešai pateikiamais duomenimis, laivas vėliau buvo grąžintas, tačiau J. Peškys paspruko. Dėl to jis buvo nuteistas myriop už akių.
„Manoma, kad Pleškio istorija yra vienas faktų, pagal kuriuos Tomas Klensis parašė knygą „Raudonojo Spalio medžioklė“. Šią knygą į lietuvių kalbą 2003 m. išvertė Romualdas Grigaliūnas ir išleido „Vagos“ leidykla“, – skelbiama vikipedijoje.
Jūra kėlė nerimą
Anot Dr. K. Burinskaitės, jūra kėlė didžiulį nerimą KGB agentams.
„Klaipėda yra padidinto KGB dėmesio epicentre dėl galimų pabėgimų jūros kanalais, kontrabandos, užsienio agentų ir t. t. Klaipėda išskirtinė vieta dėl pasienio, jūrų uosto, atvyksiančių užsieniečių, daug strateginių objektų, kaip pasienis, laivų statyba, naftos perdirbimo įmonė, geležinkelis, tad būtina skirti didelį dėmesį apsaugoti strateginę, slaptą informaciją ar įslaptintus objektus nuo potencialių vakarų spec. Tarnybų agentų.
O ir pačios KGB agentai, tiek vietiniai jūreiviai, tiek užverbuoti užsieniečiai vykdė pramoninį, karinį šnipinėjimą rinkdami informaciją plaukimo į užsienio jūrų uostus metu, apie pačius jūrų uostus, ten esančius objektus, ypač karinius objektus“.
