„Nėra svarbu, kuri šalis, ar turtinga, ar neturtinga, nori žmogus gyventi saugiai”, – tuomet sakė migrantas iš Sirijos Mohamedas Ali Abdula.
Bet, pasirodo, jiems svarbu, ar šalis turtinga. Būtent ši šeima, tik atvažiavusi į Pabėgėlių priėmimo centrą, ėmė maištauti – nesutiko pasirašyti sutarties su Rukla ir sutarties dėl integracijos Lietuvoje, sekmadienį pranešė LNK „Žinios“.
Nauji atvykėliai ėmė reikalauti juos perkelti į Kanadą. Tai 36 metų siuvėjas, 29 metų namų šeimininkė ir trys jų vaikai.
Migrantas sutiko paaiškinti, kas jam Lietuvoje netinka.
„Dar aš nežinau, kaip Lietuvoje yra su gydymo paslaugomis, bet aš jau matau, kad kaip sergantis žmogus tikriausiai negalėsiu dirbti, todėl pats negalėsiu išlaikyti savo šeimos šitoje šalyje. Supraskit, kaip aš galėčiau gyventi ir išlaikyti savo šeimą čia. Kai eisiu gydytis, aš turėsiu sėdėti namuose, nedirbti. Tai čia gaunamos išmokos ir pašalpos tikriausiai nepadengs nei mūsų būsto išlaidų, nei kitų išlaidų”, – LNK „Žinioms“ teigė M. Ali Abdula.
Prieš kelias savaites LNK „Žinioms“ migrantas kalbėjo kitaip. „Galiu dirbti, jeigu yra pasiūlymas, nėra svarbu, koks darbas“.
Dabar migrantas aiškina, kad Jungtinės Tautos, perkeldamos jį ir jo šeimą į Lietuvą, apgavo.
„Kai man buvo pasakyta, kad Lietuva irgi priima pabėgėlius, mano pagrindinis klausimas buvo, ar visos teisės bus taikomos kaip Vokietijoje, kaip Švedijoje, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse. Man buvo pasakyta, kad taip, Lietuva irgi yra tarp tų šalių, kurios vadinamos A klasės šalimis. Bet kai atvykom čia ir šito centro direktoriaus pavaduotoja mums paaiškino apie integracijos procesą ir kokios bus mokamos išmokos, aš supratau, kad atsiradau netinkamoj vietoj”, – sakė migrantas.
Po kelių dienų sirai nusileido – sutartis pasirašyti sutiko. Kai buvo paaiškinta, kas būtų, jeigu nepasirašytų.
„Tada turėtų būti įstatymų numatyta tvarka taip, kaip migracija tokiais atvejais elgiasi. Matyt, būtų svarstomi klausimai iki pat grąžinimo iš ten, iš kur jie atvažiavo, tai konkrečiai iš Turkijos, todėl kad į karo zoną jų tikrai niekas negrąžintų”, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
„Kaip jie patys teigia, jie lyg ir ne į tą valstybę papuolė, kur jie norėjo, kurią įsivaizdavo, ar jie ne tą informaciją gavo, ar ta informacija buvo pateikta netinkamai, tiesiog gal iš tos baimės iš pradžių nesutiko pasirašyti tų dviejų dokumentų, bet šiai dienai jie sutiko, pasirašė, mes išaiškinome, kad jų apsisprendimui tai įtakos neturi“, – sakė Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.
Dabar ši Lietuvoje likti nenorėjusi sirų šeima su advokatais domisi galimybėmis rašyti Jungtinėms Tautoms skundą, kad juos perkėlė į Lietuvą.
„Padeda, taip, vietiniai teisininkai per vertėjus, todėl kad jiems tokia paslauga yra pas mus numatyta teikti. Manau, mes privalome tą daryti. Perspektyvos niekas jiems neuždaro ateity. Jie dabar gyvena saugiai, jie galės iš naujo įvertinti situaciją, pasižiūrėti savo galimybes, pasianalizuoti, kokios galimybės yra ir galės apsispręsti dėl tolimesnio savo gyvenimo. Nėra, sakykim, taip, kad atvažiavo į Lietuvą kaip į kalėjimą ir kad čia yra uždaryti”, – sakė A. Šešelgis.
Latvija buvo priėmusi 45 migrantus, bet daugiau nei pusė jų iš Latvijos jau pabėgo į Vokietiją. LNK žiniomis, jie Vokietijoje gavo prieglobstį, nes Latvija neva pažeidė jų teises – per televiziją buvo parodytos jų moterys, neprisidengusios plaukų.