Šią savaitę po skundų dėl suėmimo į laisvę paleistas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas bei Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys. Teismui nepratęsus suėmimo į laisvę paleistas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis.

Kas išplaus galima korupcija išteptą teisėjų mundurą? Ar užteks teisėjams tik atsiprašyti? Apie tai – atvirame pokalbyje su Aukščiausiojo teismo pirmininku Rimvydu Norkumi.

– Pradėkime nuo to, ar sulaikymų tikrai reikėjo?

– Vertinti reikėtų tiems asmenims, kurie kreipėsi į teismą dėl sulaikymo ir tiems teisėjams, kurie skyrė tokias kardomąsias priemones. Tai normali ikiteisminio tyrimo stadijos dalis. Kai kuriuos procesinius sprendimus patikrino aukštesnės instancijos teismas. Kai kurių teisėjų atveju įtarimai buvo panaikinti ir tokios griežtos kardomosios priemonės pakeistos. Ar reikėjo kitų? Tai procesinio vertinimo dalykas.

– Jūs vakar išplatinote atsiprašymo pranešimą, kuriame teigiate, kad turėsite daug ir sunkiai dirbti, kol bus atstatyta tai, kas sugriauta. Jūs pripažįstate, kad teismų sistema, tame tarpe ir Jūsų vadovaujamas teismas, kuriuo turėtų būti pasitikima besąlygiškai – jis yra paskutinė instancija, turi ydų ir galbūt korupcijos apraiškų?

Rimvydas Norkus

– Mes tikrai atsiprašome už situaciją, aš asmeniškai labai apgailestauju ir taip jaučiasi labai didelė dalis Lietuvos teisėjų dėl to pakirsto pasitikėjimo, dėl to, kad žmonės gavo galimybę abejoti teisingumu. Tuo pačiu mes turime turėti omenyje, kad esame dar ankstyvose tyrimo stadijose, o nekaltumo prezumpcija nėra vien tik žodis, mes ja nesidengiame. Jeigu išaiškės, kad asmenys, kurie kokiu nors būdu prisidėjo prie tų veikų, tai mes dar labiau apgailestaujame. Šiuo atveju mes šiek tiek klaidžiojame rūke, mes tikrai atsiprašome Lietuvos žmonių, bet nežinome, kur konkrečiai problema. Jeigu kalbėtume apie sisteminius žingsnius, mes dar nesame gavę jokios konkretizuotos informacijos apie tai, kokioje srityje yra problema: ar ji yra bylų skirstyme, ar problema žmogiškajame faktoriuje.

Mes tikrai atsiprašome už situaciją, aš asmeniškai labai apgailestauju ir taip jaučiasi labai didelė dalis Lietuvos teisėjų dėl to pakirsto pasitikėjimo, dėl to, kad žmonės gavo galimybę abejoti teisingumu.
R. Norkus

Ar nemanote, kad ši situacija gana dviprasmiška?

– Aš vadovavau teisėjų Tarybai nuo 2016-2018 metų. Per tą laikotarpį mes negavome kažkokių signalų iš Specialiųjų tarnybų, kurie būtų mums leidę abejoti kolegų sąžiningumu, kurie būtų leidę įžvelgti sistemines spragas. Kai šiandien sakoma, kad teismų sistema yra supuvusi, į tai reaguoja visi teisėjai. Tie žodžiai neturi jokio pagrindo, nes mūsų fasadas yra mažiau gražus, nes kiekvieną dieną sunkiai dirba beveik 800 teisėjų, kurie demonstruoja labai gerus rezultatus, jie tyliai kiekvieną dieną lenkia nugarą. Mes esame pasiruošę dialogui ir laukiame informacijos iš tarnybų, kur pas mus yra problemos, esame atviri jas spręsti. Aukščiausiasis Teismas, reaguodamas į kritiką, kuri tikrai yra dviprasmiška ir neaiški, yra pasirengęs reaguoti.

– Bet kodėl tik po savaitės atsiprašote?

– Jūs supraskite žmogiškąją reakciją, kuri yra kiekviename žmoguje. Mes tikėjomės gauti daugiau informacijos ir visada išreiškiame apgailestavimą, o atsiprašymas yra pakartojimas to, ką mes sakėme prieš tai. Kai vieną dieną su kolega nagrinėji bylą prie stalo, o kitą dieną matai jį su antrankiais – labai didelis sutrikimas. Atsiprašymas yra skirtas visuomenei, bet ne tik, o taip pat ir Lietuvos teisėjams, kurie yra taip pat labai nelengvoje situacijoje, jie nukentėjo dvigubai, nes jie nukentėjo nuo komentarų.

Jūs supraskite žmogiškąją reakciją, kuri yra kiekviename žmoguje. Mes tikėjomės gauti daugiau informacijos ir visada išreiškiame apgailestavimą.
R. Norkus

– Kaip apibūdintumėte į skandalą įsivėlusį ir trečiadienį iš sulaikymo paleistą savo vadovaujamo teismo teisėją Egidijų Laužiką? Ar tikėjotės?

– Galiu pasakyti vienareikšmiškai, kad ne. Tai žmogus, kuris turi ilgametę patirtį, puikus kolega, geras profesionalas, dėstytojas, vadovavęs Teisėjų tarybai. Jeigu būtume gavę bet kokį signalą... Aš nekalbu vien tik apie šį teisėją. Ar reikia laukti to, kol teisėjas padarys nusikaltimą? Teismai nėra hierarchinė ar statutinė organizacija. Teismo pirmininkas neturi imuniteto tarnybos, kuri bėgioja paskui kiekvieną pareigūną. (…) Tačiau kaip tai atrodytų? Juk kiekvienas teisėjas yra atsakingas už savo sprendimus. Visi turime dirbti savo darbą, aš sveikinu specialiąsias tarnybas ir nuoširdžiai dėkoju, kad jeigu šie atvejai pasitvirtins, kad tokia operacija įvyko, nes tai yra bendras mūsų interesas, kad korupcijos būtų kuo mažiau.

Egidijus Laužikas

– Bet sistema valosi. Galbūt metas imtis kažkokių žingsnių?

Savireguliacijos būdų, kurie galimi Konstitucijos rėmuose, yra imtasi. Jeigu mums tarnybos pasiūlys kitus būdus, mes juos rimtai svarstysime. Bet ar tai reiškia, kad kiekvieną teisėją turime provokuoti, ar mes turėtume skaityti jo sprendimą ir abejoti.

– Tarp įtariamųjų ir jūsų teisme dirbantis, dabar jau buvusios Teisėjų garbės teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus, Jūsų teismo teisėjo padėjėjas Aringas Kartanas. Ar turėjote kokių nors įtarimų?

– Ne.

– Ar apie suimamus teisėjus žinojote anksčiau ar sužinojote iš žiniasklaidos?

– Man paskambino generalinis prokuroras ryte ir pranešė tai.

– Kaip sureagavote?

– Sunkiai.

– Ką toliau darėte? Galbūt kalbėjotės su ponu Laužiku?

– Ne, jo telefonas buvo išjungtas. (...) Bandžiau paskambinti, bet nepavyko. Jeigu jis turi ką papasakoti, jis tai pateiks ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Aš tikrai norėčiau sulaukti paaiškinimo, bet kai kuriam nors kolegai bus atvertas kelias, manau, sulauksime paaiškinimų.

– Galimų kyšių sumos – nuo tūkstančio iki keturių šimtų. Jūsų nuomone, už ką siūlyti/mokėti kyšiai? Teisėjai prekiavo teisingumu?

– Labai norėčiau tai sužinoti. Labai norėčiau gauti tokią informaciją.Norėčiau pamatyti, kur konkrečiai yra problema. Ar problema yra sistemoje, ar asmenybėje, ar žmogiškajame faktoriuje. Aš laukiu šių atsakymų, kaip laukia ir visa visuomenė.

Rimvydas Norkus

– Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas iškėlė klausimą: ar teismai visuomet skiria adekvažias bausmes: už korupcinius nusikaltimus – penkių tūkstančių eurų bauda. Jūsų akimis, ar tokie dalykai nesukelia įtarimų, kad teismų sistemoje yra problemų ir ydų?

– Aš manau, kad dabar labai lengva padaryti teismus kaltais dėl visų visuomenės bėdų. Taip pat ir dėl korupcijos visose srityse, neva sukuriant nebaudžiamumo atmosferą. Mes žvelgiame į šią situaciją. Galiu pasakyti, kad Aukščiausiame Teisme ir pasitarimuose su teismų vadovais tas klausimas yra ne vieną kartą diskutuotas, aptartas ir įvertintas visapusiškai.

Aš negaliu pasakyti, kad baudos yra arba nėra adekvačios, nes jos yra kiekvieno teisėjo priimamas sprendimas. Už tikrai rimtos korupcijos atvejus mes turime laisvės atėmimo bausmes. Mes turime baudas, kurios siekia dešimtatūkstantines sumas. Taigi sakyti, kad viskas yra labai aplaidu – tikrai nereikėtų. Daug legendų ir įvairiausių pasisakymų, kuriuos turėtume paneigti. Turėtume paneigti mitą, kad teismai aplaidžiai nagrinėja bylas. Mes AT kiekvieną dieną turime tvarką, pagal kurią kiekvienas teisėjas iš trijų gauna bylos medžiagą ir su ja susipažįsta. Aš pats kiekvieną dieną nagrinėju bylas.

– Bakas sako, kad su jumis kalbėjosi apie situaciją dėl Jūsų teismo sprendimo, bet negavo tinkamos reakcijos. Kaip vyko tas pokalbis?

– Aš nenoriu komentuoti politikų pasisakymų, bet galiu pasakyti, kad jokio oficialaus rašto mes negavome.

– Bet pokalbiai vyko?

Daug klausimų, kodėl taip įvyko, kodėl taip atsitiko, kur problema, galbūt kažkas nepadarytas. Aš vertinu diskusiją, kuri vyksta.
R. Norkus

– Mes susirašinėjome elektroniniais laiškais.

– Kokius klausimus jums iškėlė kilęs skandalas?

– Daug klausimų, kodėl taip įvyko, kodėl taip atsitiko, kur problema, galbūt kažkas nepadaryta. Aš vertinu diskusiją, kuri vyksta. Esu dėkingas ir politikams, kurie kelia aktualius klausimus. Tiems, kurie nemato visko tik dvejomis spalvomis, bet, kaip ir minėjau, kad mes ir patys ieškome gairių. Žinoma, greitų sprendimų būti negali.

– Vėlgi Bakas Jus netiesiogiai apkaltino tuo, kad jums teismų sistema Lietuvoje mažai rūpi, nes jūs keičiate pareigas į europines. Ką atsakytumėte?

– Aš kiekvieną dieną sėdžiu darbe, susitikinėju su žmonėmis, su teisėjais. Galėtų galbūt ir paneigti šią informaciją.

– Nemenkos diskusijos kyla dėl dabar korupcija įtariamų teisėjų priimtų bylų nutarčių. Gal tikrai, siekiant atstatyti teismų vardą, reikėtų imti ir peržiūrėti tuos nuosprendžius nelaukiant, kol baigsis teisėjų bylos?

– Nėra tokio Konstituciją nepažeidžiančio mechanizmo.

–Ar įsivaizduojate poną Laužiką toliau einant savo pareigas?

– Teisėjų etikos mechanizmai nėra vien tik tušti žodžiai arba savitiksliai dalykai. Mes turime teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kurios rėmuose ne vieną kartą esame priėmę sprendimus. (...) Jeigu iš medžiagos, kuri bus gauta, turėsime pagrindo pradėti kažkokias drausmines procedūras, žinoma, sprendimai bus priimti.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (223)