Internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame kunigas profesorius dr. Kęstutis Ralys pasakoja apie vaikystėje patirtą prievartą. Kelmėje šalia klebonijos darytame vaizdo įraše jis pasakoja 1975-1978 m., būdamas 10-12 m. vaikas, patarnaudavęs Mišiose.
Šioje klebonijoje K. Ralys prisimena su kitais „klapčiukais“ žaisdavęs stalo žaidimus, gerdavęs arbatą. „Tačiau vieną kartą likome nakvoti, aš tame tarpe, ir naktį, šioje klebonijoje, antrame aukšte, vienas kunigas, kuris buvo tuo metu klierikas, kunigas Vladas Petraitis, pakvietęs pasilikti šiame name. Žinoma, įvyko tai, kas skaudžiausia, taigi įvyko tai, kad naktį buvau visapusiškai seksualiai išnaudojamas“, – atvirai pasakoja K. Ralys.
Klebonas sako buvęs pažemintas, kartu – dvasiškai ir morališkai patyręs vidinių sunkumų. Šis prisiminimas liko per visus gyvenimo metus.
K. Ralio teigimu, ta naktis buvo pirmoji, tačiau ir vėliau šioje klebonijoje teko patirti daug „seksualinių dalykų“. Šiandien K. Ralys jaučiasi esąs tvirtas kunigas, mylintis Bažnyčią ir Dievą. „Bet, žinoma, širdyje šiandien išliko visa tai, ką mes sakome šiandieną pedofilija arba tai, kas vaikystėje buvo patirta“, – vaizdo įraše pasakoja 27 metus klebonaujantis ir šalies aukštosiose mokyklose dėstantis K. Ralys.
Įrašas darytas kovo 23 d.
K. Ralys: man sakė, kad esu pats kaltas
Kalbėdamas su DELFI, K. Ralys patvirtino įrašo autentiškumą, tačiau sakė, kad jis nebuvo skirtas plačiajai visuomenei.
„Aš be vyskupo leidimo kalbėti negaliu, tai privatus įrašas, matyt, jis kažkur nukeliavo“, – sakė K. Ralys. Jis aiškino minėtą įrašą Didįjį savaitgalį, prieš Velykas, nusiuntęs Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui ir daugiau jo neviešinęs. K. Ralys sako šia tema su G. Grušu draugiškai pasišnekėjęs.
„Šitie dalykai jo žinoti seniai, prieš kokį 10-15 metų. Tai buvo mano vidinis skausmas, išgyvenimas, nebuvo smerkimas ar panašiai, daug metų teko viduje išgyventi ir su juo privačiai pasidalinau. Vyskupas man sakė nenorintis, kad žiniasklaida viešintų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis aiškina šios istorijos ir neviešinęs – mano, kad ji viešumą pasiekė per „aukštus vyskupus“.
Nors K. Ralys apie patirtą prievartą Bažnyčios hierarchams kalbėjo dar prieš 10-15 metų, jokių reakcijų nebūta. Jis užsiminė ne kartą iš bažnyčios atstovų išgirdęs, kad dėl to kaltas pats – esą pats vaikas lindo kur nereikia.
K. Ralio teigimu, jo skriaudikas V. Petraitis vėliau dirbo Baltarusijoje, o daugiau nei prieš dešimtmetį mirė. Jis prisimena, kad kai mokėsi seminarijoje, V. Petraičiui rektorius buvo uždraudęs net atvykti į seminariją.
„Nuoširdžiai pasakysiu – įvyko mano vidinis apsivalymas Dievo gailestingumo metais, kaip dvasinis ženklas, kad žmogus turi ne kažką kaltinti, ant kito sakyti, o pats apsivalyti“, – kodėl dabar prabilo, aiškino K. Ralys.
27 metus kunigaujantis šv. Petro ir Povilo bažnyčios rezidentas kartojo be vyskupo leidimo kalbėti negalintis. „Buvau kalbėjęs su visais – su Vilniaus arkivyskupu, Kauno arkivyskupu bendraudavome, kalbėdavome, pasirašinėdavome su Šiaulių vyskupu. Nesu kerštingas, myliu bažnyčią ir žmones. Tai gražus Gailestingumo metų ženklas – apsivalymas, dvasinis išsilaisvinimas“, – sakė jis.
Vilniaus arkivyskupijos kurija patvirtino gavusi DELFI klausimus, tačiau į juos kol kas neatsakė.
A. Valkauskas: Lietuvos bažnyčiai reikia viešumo
K. Ralio liudijimu savo feisbuko paskyroje pasidalijo Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas egzorcistas Arnoldas Valkauskas.
„Dėl ko paviešinau? Geras klausimas. Gal ir Lietuvos bažnyčiai reikia truputį viešumo, tokia mintis buvo“, – DELFI sakė A. Valkauskas, liudijimą gavęs iš vienos žurnalistės.
„Įsivaizduokime, kad ne vienas toks atvejis yra. Gailestingumo metais popiežius kviečia pradėti kalbėti atvirai, bažnyčia negali eiti į tokią situaciją, Lietuvoje irgi yra blogybių, buvo mintis padėti žmonėms, kuriuos tai slegia, kita vertus, pačiai bažnyčiai atsinaujinti“, – kalbėjo A. Valkauskas.
Jis sako nepažinęs V. Petraičio, o su K. Raliu mokęsis seminarijoje.
„Reikia sekti popiežiaus liniją, ką jis daro, padarome iš savęs provinciją, jeigu popiežius sako, kad turime kalbėti, turime taip ir daryti. Bažnyčia turi šventosios dvasios dovaną, buvimas tiesioje geriau nei nuoskaudų ir kitų dalykų slėpimas. Iš to, kad paslėpsi ir užmaskuosi, nieko gero neišeis“, – į klausimą, ar reikia viešinti tokius dalykus, atsakė klebonas.
Jo aiškinimu, kunigų nuodėmių slėpimas padaro meškos paslaugą.
DELFI primena, kad tai ne pirmas atvejis, kada Lietuvos dvasininkai įsivelia į pedofilijos skandalus. Panevėžio arkivyskupijos monsinjoras Juozapas Antanavičius vėl priverstas raudonuoti iš gėdos ir atsakinėti į gėdingus klausimus – prieš daugybę metų jį pedofilija apkaltinęs ir teisybės bažnytiniame teisme neradęs panevėžietis Dainius Černas, pastaruoju metu gyvenantis Danijoje, nutarė netylėti ir pirmą kartą viešai prabilo apie tamsiąją Lietuvos dvasininkų pusę.
„Mane visą laiką bandė nutildyti, sakė, kad tai, ką darau, yra konfliktas su Dievu, bet iš tikrųjų bažnyčioje esantys pedofilai tuo labai naudojasi ir sako, kaip tu taip kalbėdamas gali eiti prieš Dievą, bet aš drąsiai sakau – Lietuvos vaikai nėra tokie, kaip paršiukai“, – kovo 1 d. teisme pareiškė 42 metų D. Černas.