Monika (tikrasis vardas redakcijai žinomas) sako, kad pasibaigę mokslo metai kėlė rimtų problemų septyniolikmetei dukrai. Ji penktadieniais po pamokų iš netoli namų Vilniuje esančios gimnazijos tiesiog paršliauždavo.
„Kai penktadieniais po darbų aš pasiūlydavau išeiti pasivaikščioti į miestą ar gamtą, ji atsakydavo: „Mama, noriu tik išsimiegoti.“ Kaip teigia Monika, tai jai keldavo ne tik gailestį, bet ir siaubą. „Kokio velnio reikia aštuonių pamokų per dieną septyniolikmetei? Du kartus per savaitę pamokos trukdavo iki 15 val. 30 min. Ar truputį nepadauginta mokslo, jei vaikui po jo mirtinai norisi tik miego?“ – nesupranta Monika.
Jokio laisvo laiko
Perpildyti pamokų tvarkaraščiai privertė Monikos dukrą jausti nuolatinį nuovargį. „Grįžus namo po mokyklos tas nuovargis taip kankindavo, kad noras buvo tik vienas – kristi į lovą ir miegoti iki ryto. Tačiau užduoti namų darbai nepalikdavo ramybėje, juos dažnai tekdavo daryti iki vidurnakčio. Dėl to paties nuovargio dažnai tekdavo paaukoti savo popamokinės veiklos laiką. Tai tikrai nepriversdavo pasijusti gerai, nes bokso treniruotes – savo pagrindinį hobį, kuris man padeda atsipalaiduoti, fiziškai išsikrauti, dažnai teko paaukoti dėl pasiruošimo kontroliniams“, – guodėsi septyniolikmetė.
Mama pažymi, kad santykiai su dukra, rudenį eisiančia į dvyliktą klasę, kuriami visiško pasitikėjimo ir atvirumo pagrindu. „Neminėsiu nei gimnazijos, nei tikro savo, dukros ar jos draugių vardų. Pažįstu visas jos geriausias drauges“, – pasakoja Monika.
Išgėrusi alkoholio jaučiasi laisvesnė
Viena dukros draugių pripažįsta, kad ji, kaip ir dauguma vienuoliktokų, šiais metais patyrė begalę streso.
„Mes intensyviai ruošėmės tarpiniams egzaminams. Iš tikrųjų net nežinodami, kas mūsų laukia. Tai kėlė dar didesnį nuovargį. Ruošiesi kažkam, nežinia kam. Dirbdama tiek daug, jaučiau didžiulį nuovargį ir stresą. Pradėjau daugiau laiko leisti socialiniuose tinkluose. Atrodė, kad tai vienintelė vieta, kur galiu atsiriboti ir pabėgti nuo aplinkinio pasaulio. Tapau uždaresnė, nes po sunkios dienos nebuvo noro bendrauti nei su šeima, nei su draugais. Alkoholis taip pat buvo būdas pabėgti nuo gniaužiančios aplinkos ir pasijusti bent kažkiek laisvesnei“, – atvirauja ji.
Vien ribojimai nieko nepadarys
Kai psichologui D. Ražauskui Monika prisipažino, kad pati pirko alkoholį dukros ir jos draugių naujametiniam vakarėliui, o vienos iš jų gimtadieniui to daryti nereikėjo, nes jas „aprūpino“ jubiliatės (18 m.) giminaitis, psichologas nuramino. „Vien draudimais ir ribojimais nieko nepadarysi. Galima būti priklausomam ne tik nuo alkoholio, cigarečių, bet ir nuo konkretaus žmogaus. Svarbiausia yra nuoširdus ir atviras santykis su paaugliu. Reikia, kad jis nebijotų pasakyti, su kokiais draugais ar jų kompanijomis švenčia, ką ir kokiais kiekiais vartoja, kokių neigiamų pasekmių patiria“, – pataria jis.
Monika savo dukrą perspėjo apie nuo stipraus alkoholio neretai patiriamą vadinamąjį atminties juostos trūkimo sindromą. Dukra apie tokį dalyką, kaip laikiną atminties praradimą vartojant alkoholį, išgirdo pirmą kartą.
Rekomenduoja nevartoti iki 25 metų
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė paklausta, kokią žalą alkoholio vartojimas daro aštuoniolikmečio smegenims, sako, kad alkoholis yra slopinanti psichoaktyvi medžiaga, turinti įtakos absoliučiai visiems mūsų organams, apsunkina kepenų veiklą ir panašiai.
„Moksliniais tyrimais yra įrodytas alkoholio poveikis smegenims, tai ypač pavojinga nepilnamečiams ir jauniems asmenims iki 25 metų. Ne veltui rekomenduojama visiškai nevartoti alkoholio iki 25 metų. Kitų specialistų teigimu, reikėtų drausti vartoti alkoholį iki 20 ar 21-erių metų“, – sako A. Širvinskienė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad iki 25 metų formuojasi mūsų smegenys. Viena iš smegenų sričių, kuri bręsta paauglystės laikotarpiu, yra prefrontalinė galvos smegenų žievė – smegenų dalis, atsakinga už situacijos įvertinimą, svarbių sprendimų priėmimą, emocijų ir aistros valdymą.
„Ši svarbi smegenų dalis formuojasi ir vystosi paauglystėje. Kol smegenys nėra visiškai subrendusios, neatsakingų sprendimų rizika didesnė. Bet to, augančiame organizme dar yra nepakankamai fermentų, kurie skaldo alkoholį. Alkoholio vartojimas, kol smegenys dar vystosi, gali turėti sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Tai gali sukelti ir nervų ląstelių pažeidimų smegenyse. Ilgainiui, vartojant alkoholį, ląstelės žūsta, susitraukia žmogaus smegenų audiniai, o tai reiškia, jog galbūt sulėtės informacijos perdavimas, išsivystys tam tikri kognityviniai sutrikimai, suprastės mąstymo, atminties procesai“, – vardija pašnekovė.
Ji priduria, kad narkotikų ir alkoholio vartojimas gali sutrikdyti smegenų funkcijas srityse, atsakingose už motyvaciją, atmintį, mokymąsi, sprendimų ir elgesio valdymą. Streso malšinimas alkoholiu gali nejučia įsukti į ydingą ratą ir tapti įpročiu.
„Jaunuolis, turintis patirties, jog alkoholis praeityje padėjo susidoroti su sunkesne emocine situacija, vėl joje atsidūręs, kartos savo elgesio modelį. Po kurio laiko organizmas prisitaiko prie gaunamo alkoholio kiekio, ima jį greičiau toleruoja.
Kai alkoholis pradedamas vartoti vis dažniau, žmogus nebegali pats kontroliuoti vartojimo. Tai užprogramuoja tiek elgesio, tiek sveikatos problemas ateityje visose srityse“ – perspėja ji.
Pavyzdį turi rodyti tėvai
Toks tėvų elgesys, kaip, pvz., savo vaikams perka degtinės ar elektroninių cigarečių, A. Širvinskienės nuomone, vienareikšmiškai gali būti vertinamas kaip blogas ir nepriimtinas, galintis padaryti didžiulę žalą vaiko gyvenime.
„Taigi, jei tėvai prie vaikų patys vartoja psichoaktyvias medžiagas, perka jas savo vaikams, tai yra didelis rizikos faktorius, skatinantis vaikus priimti tokį elgesį kaip „normalų“, „nieko tokio“ ir pan. Šeima gali būti apsauginis faktorius, bet deja, ji gali būti ir stiprus rizikos faktorius. Nesugebėjimas tinkamai kontroliuoti vaikų elgesio, per daug griežta arba, priešingai, jokios kontrolės neturinti aplinka, tėvų netinkamas elgesys gali turėti didelę įtaką vaiko ateičiai“, – perspėja ji.
Prieš trejus metus neigiamai vertino alkoholį
Kiek ir kaip dažnai šiuo metu jaunimas geria alkoholį, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nežino. Visgi pieš trejus metus, 2021 m., NTAKD atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimą ir, jo duomenimis, net 76 proc. 15–24 metų jaunimo neigiamai vertino alkoholio vartojimą. Tyrimas buvo atliktas apklausus 15–64 metų žmonių grupę Lietuvoje ir jaunimas pirmavo pagal neigiamą požiūrį į alkoholį. Nepaisant to, daugiau kaip trečdalis, 37,5 proc., neigiamai nusistačiusio jaunimo bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo alkoholį. O tarp teigiamai vertinančių 78 proc. gėrė alkoholį per paskutinį mėnesį.
Pasak NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėjos Aušros Želvienės, aktyvi alkoholio kontrolės politika, siekiant mažinti alkoholio vartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, Lietuvoje vykdoma nuo 2012 m. „Dauguma dabar veikiančių apribojimų įsigaliojo prieš šešerius metus, tik nuo 2018 metų uždrausta alkoholio reklama, sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, nuo 18 iki 20 m. padidintas amžius, nuo kada leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus“, – sako ji.
Pašnekovė priduria, kad Alkoholio kontrolės įstatymu įtvirtinti valstybės politikos principai ne tik numato Lietuvoje riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, bet ir remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą.
Atsipalaiduoti – į gamtą
Psichologas pataria stresą mažinti ir atsipalaidavimo ieškoti ne vartojant alkoholį, o gamtoje. Pasak jo, milijonus metų žmonija gyveno gamtoje, o dabar mes gryno oro įkvepiame eidami iki mašinos.
„Smegenų atpalaidavimo mankštų begalė, tačiau efektyviausias tiek psichologinės, tiek fizinės sveikatos šaltinis yra gamta. Per savaitę reikia bent du kartus gerai išprakaituoti gryname ore, taip pat būtinas reguliarus kontaktas su vandeniu. Ir apie tokį sveikos gyvensenos būdą jaunimui turi ne pasakoti, o jį demonstruoti patys tėvai“, – pataria jis.
Monika, kartą neradusi dukros namie, jai paskambino ir sužinojo, kad šviesiu paros metu ji viena vaikščioja po šalia esantį miškelį, sakė mamai: „Kaip faina, paukšteliai čiulba, tokia ramybė...“ Mama pripažįsta anksčiau nesupratusi dukters pomėgio vaikščioti vienai gamtoje, o dabar tuo tik džiaugiasi.
Socialiniams tinklams – amžiaus cenzas?
Monika stebisi, kad iš penkių gražių ir protingų merginų nė viena jų neturi vaikino. Psichologo tokios tendencijos nestebina.
Anot jo, mokslininkai nustatė, kad dėl bendravimo per ekranus labai prastėja jaunimo socialiniai įgūdžiai bendrauti gyvai, gyvai treniruotis puoselėjant porų ilgalaikius santykius.
„Jaunimas tapo labai jautrus, tarsi krištolinis. Galbūt vaikinas bijo viešai bendrauti su klasioke, nes kiti klasiokai jį nufotografuos ar nufilmuos ir paskelbs apie neva naują porą socialiniuose tinkluose. Patyčios juose žymiai grubesnės už paprastas žodines, nes jos turi kur kas platesnę sklaidą dėl galimybių bendrinti, žymėti patiktukais ir t. t.“, – pastebi D. Ražauskas.
Psichologas tikina, kad socialiniams tinklams technologiškai išsivysčiusiose Vakarų šalyse, nuo kurių neatsilieka ir Lietuva, planuojama taikyti amžiaus ribą –18–20 m. Tam reikės paso duomenų.
Anot jo, mokslininkai nustatė, kad be ribų bendraujant per įrenginius prastėja visuomenės sveikata. „Ne veltui visi tie tinklai samdo brangiai mokamus psichologus ir psichoterapeutus, kad tik kuo labiau įtrauktų į jų vartojimą, nes kuo ilgiau laiko ten praleisi, tuo daugiau reklamos pamatysi“, – atskleidžia pašnekovas. Monika pati buvo nustebusi, kai sukūrusi juokingą vaizdo įrašą iš „Facebooko“ gavo pranešimą, neva tavo reelsas šią savaitę buvo populiariausias, sukurk naują, mes tavęs laukiam.
„Taip, iš tiesių dedamos didelės pastangos, kad žmogus gyventų per ekraną. Mokslininkai nustatė, kad palaipsniui šitai suteikia tokį pat dopamino kiekį, tai yra malonumo jausmą, kaip kokainas. Jauni žmonės degraduoja, apie 90 proc. jaunų porų ilgalaikių santykių neužmezga gyvai. Apie tai siūlau paskaityti dr. Elizabeth Kilbey knygoje „Vaikystė tarp ekranų“, – siūlo D. Ražauskas.
