H. Varnienė rašo, kad yra dirbanti mama, tačiau teisinė sistema iš jos atima socialines garantijas, nes jos dukrai Aušrai susirgus nedarbingumo pažymėjimo gauti neįmanoma.
„Iki Aušrai sukaks 18 metų, nedarbingumą gaudavau, o po 18-ojo gimtadienio – nebe. Pavyzdžiui, pernai Aušra du kartus sirgo plaučių uždegimu ir gulėjo ligoninėje. Vienos jos nepaliksi dėl negalios, o nedarbingumas slaugančiai mamai nepriklauso. Tačiau ir ligoninė neužtikrina jos slaugos. Kartais Aušra gulėdavo reanimacijoje, netgi ir tada aš atvažiuodavau ir ją maitindavau. Jeigu Aušra būtų mano vyras, galėčiau slaugyti ir gauti nedarbingumą už tą pačią ligą vieną kartą per gyvenimą“, – teigė ji.
Kaip sako moteris, į ligoninę tikrai nesiveržia, tačiau laimingi tie, kas neragavo ligoninės duonos.
„Ten už lovą ar tapčaną reikia pakovoti. Ar maitina? Jūs ką, juokaujate?“
Mamos, kurios augina sunkią negalią turinčius vaikus, sakė H. Varnienė, taip pat neturi atostogų. Pasak jos, jeigu darbo kodeksas numato tam tikrą dienų skaičių dirbantiems žmonėms, kodėl to nenumatyta slaugantiems?
„Aš primenu, kad valstybė yra mane ir kitas tokias pat mamas įdarbinusi – tai vadinama „nuolatine slauga“ ir „globa“. Ir šis trijų žodžių derinys vadinamas vergove. Kodėl? Nes nėra jokio pasirinkimo. Jokio. Per prievartą tapau savo dukters globėja tik todėl, kad ji gautų savo neįgalumo pinigus, kurių kitu atveju, jeigu netapčiau globėja, valstybė tiesiog nemokėtų. Tapau dukters slaugytoja, nes Aušra už savo slaugos pinigėlius negali įpirkti netgi savanorio“, – aiškino ji.
Moteris taip pat pridūrė, kad savanoriui pagal savanoriško darbo įstatymą taip pat reikia vesti darbo laiko apskaitą, tabelius, padengti savanoriškos veiklos išlaidas: už stogą, maistą, darbo drabužius. Išmoka, tikino ji, nesiekia netgi pusės minimalaus atlyginimo.
„Juk taip patogu užkarti visą siaubingą naštą mamoms. Ir nemeluokite nei mums, nei sau, gerbiamas ministre L. Kukuraiti (vis tiek žinau, kad perskaitysite), – jokio „laikino atokvėpio“ nėra. „Laikinas atokvėpis“ galėtų tapti paslauga, jeigu būtų įtvirtintas įstatymu, nors koks tai minimalus poilsis mamoms, slaugančioms savo vaikus 24 val. per parą.“
H. Varnienės teigimu, dirbančioms mamoms, kurios globoja visišką negalią turinčius vaikus, jokia socialinė sistema nepadės, o šiuo atveju vaiko slauga, priežiūra darbo metu ir po jo krenta tik ant mamų pečių. Kad iliustruotų šį pasakymą, ji pasidalijo nuotrauka iš komandiruotės Klaipėdoje, kur turėjo važiuoti su dukra.
„Ėjome į susitikimus abi, nes komandiruotė dviejų dienų, o nei laikina, nei vienanaktė paslauga neprieinama. Kaip manote, kiek ilgai mamos, globėjos, slaugytojos temps?“ – retoriškai klausė ji.
Taip pat nepagailėjo karčių žodžių ir prezidentui: jis savo rinkiminės kampanijos metu žadėjo sukurti gerovės Lietuvą.
„Aš perskaičiau Prezidento G. Nausėdos metinę kalbą. Žadėjęs gerovę visai Lietuvai išgelbėjo kelis karius ir tapo dar gražesnis, matyt, ir dar aukštesnis... Tai jei taip rūpinamės savo grožiu, kas „darys“ politiką, gerbiamas Prezidente?“
„Delfi“ kreipėsi komentaro į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM). Pateikiame jų komentarus dėl išsakytų H. Varnienės pastabų:
Kodėl susirgus neįgaliam pilnamečiam asmeniui bent vienam iš jo tėvų nepriklauso nedarbingumas? Kodėl nėra siūloma keisti tokios sistemos?
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta galimybė gauti ligos išmoką sergančiam šeimos nariui slaugyti. Pažymėtina, kad numatyta galimybė gauti ligos išmoką ne tik slaugant vaikus, tačiau slaugant ir kitus šeimos narius. Šeimos nariais laikomi sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Ligos išmoka sergančiam (suaugusiam) šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, nepriklausomai nuo to, kur asmuo yra slaugomas – stacionare ar namie. Tad minėtas įstatymas suteikia galimybę vienam iš tėvų gauti ligos išmoką, jei gydytojo nurodymu yra būtina slaugyti vaiką, kuriam jau sukakę 18 metų.
Kokios pagalbos suaugę neįgalūs asmenys šiuo metu gali sulaukti iš valstybės?
Suaugusiems neįgaliems asmenims gali būti teikiamos šios specialiosios pagalbos priemonės:
Finansinė: asmeniui nustačius darbingumo lygį yra mokama netekto darbingumo pensija, nustačius specialiuosius poreikius, mokama tikslinė slaugos ar priežiūros (pagalbos) kompensacija.
Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa (būsto ir gyvenamosios aplinkos pertvarkymas, panaudojant specialius elementus, keičiant neįgaliesiems nepritaikytas erdves, ir paprastasis remontas, atliekant tiesiogiai su būsto pritaikymu susijusius statybos darbus).
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Asmenys techninės pagalbos priemonėmis aprūpinami nemokamai, su įmoka arba gali įsigyti techninės pagalbos priemonių patys ir gauti šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijas.
Asmeninio asistento paslauga. Šiuo metu vykdomas asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo projektas, jo metu asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ar darbingumo lygis, turi galimybę pasinaudoti asmeninio asistento paslaugomis, šios gali būti teikiamos iki keturių valandų per parą 7 dienas per savaitę. Konkretų asmeninio asistento paslaugų pobūdį ir valandų skaičių nustato savivaldybė.
Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje, jas savivaldybėse teikia konkursą laimėjusios neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. Socialinės reabilitacijos paslaugomis siekiama padėti atkurti ar palaikyti neįgaliųjų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didinti jų užimtumą bei galimybes gyventi bendruomenėje savarankiškai.
Socialinių paslaugų teikimas. Vaikai su negalia ir jų šeimos gali gauti bendrąsias socialines paslaugas (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo ir kt.), socialinės priežiūros paslaugas (pavyzdžiui, pagalbą į namus, socialinių įgūdžių ugdymą, palaikymą ar atkūrimą, intensyvią krizių įveikimo pagalbą, intensyvią krizių įveikimo pagalbą ir kt.) bei socialinės globos paslaugas (dienos ar trumpalaikės socialinės globos). Prireikus šeimos gali kreiptis dėl laikino atokvėpio paslaugos skyrimo. Socialinių paslaugų poreikį vertina savivaldybių socialiniai darbuotojai.
Kita pagalba pagal negalios pobūdį: kompleksinės paslaugos akliesiems, gestų kalbos vertėjų paslaugos, finansinė pagalba neįgaliems studentams, dalinis būsto kreditas, būsto nuoma, įdarbinimas subsidijuojant ir kt.
„Laikino atokvėpio“ paslauga:
Dėl „laikino atokvėpio“ paslaugos reiktų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Paslauga organizuojama lanksčiai, atsižvelgiant į asmens, turinčio negalią, ir jo artimųjų poreikius. Kiekvienam asmeniui „laikino atokvėpio“ paslaugos priklauso 720 val. per metus (tai yra 30 kalendorinių dienų). „Laikino atokvėpio“ paslauga gali būti organizuojama teikiant pagalbą į namus, dienos ar trumpalaikę socialinę globą.
Savanorystė:
Savanoriškos veiklos reglamentavimas yra gana laisvas, o sutartį su savanoriu privaloma sudaryti tik dviem atvejais.
Savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, kai:
1) kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;
2) sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių.
Tvarkyti detalesnę savanoriškos veiklos apskaitą reikėtų tik tokiu atveju kai, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos organizatorius įgyvendina projektą, kuris yra finansuojamas ES ar valstybės biudžeto lėšomis, ir atitinkamoje priemonėje yra nurodyta tokia pareiga. Kitais atvejais savanoriškos veiklos apskaita nėra būtina.