Prekybos tinklas „Maxima“ šiemet algas darbuotojams didino 8 milijonais eurų. Pavyzdžiui, parduotuvių darbuotojams alga pakilo beveik 100 eurų. Maisto gamybos cechų darbuotojams – kiek daugiau nei 200 eurų.
„Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusiais metais, vidutinis atlygis yra 11 procentų išaugęs. Taip pat nuo praėjusių metų yra išplėstos ir darbuotojų premijavimo apimtys. Skatinamosios premijos nėra vienkartinės, o papildomas atlygis, kurį kas mėnesį gauna mūsų darbuotojai“, – LNK sakė „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas.
Kad vidutinės darbo pajamos išaugo 11 procentų iki 1465 eurų popieriuje arba 937 eurų į rankas, rodo ir „Sodros“ duomenys.
Sparčiausiai augo medikų atlyginimai, tačiau tai lėmė priedai dėl kovos su pandemija.
Sparčiai algos augo švietimo, profesinėje ir mokslinėje veikloje, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje.
„Prie vidutinių darbo pajamų augimo prisidėjo ir mokami priedai medikams, prisidėjo minimalios mėnesinės algos didinimas beveik 6 procentais šiemet. Bet trečias labai svarbus veiksnys, kada matome vidutinių darbo pajamų augimą, tai kad skirtingai pandemija veikia atskirus ekonominius sektorius“, – LNK sakė „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Algų augimas Lietuvoje stebina ne tik šalies ekonomistus, bet ir tarptautines organizacijas.
„Leiskite priminti, kad Europos komisija dar praėjusių metų pavasarį prognozavo Lietuvai, kad praėjusiais metais atlyginimai kris 8 procentais. Vietoje 8 procentų kritimo, gavome beveik 10 procentų augimą. Ir šiais metais, nepaisant tikrai vieno griežtesnių ir ilgesnių karantino ES, mes matome, kad darbo užmokesčio augimas dar labiau paspartėjo. Ir Lietuva iš tiesų išsiskiria labai smarkiai ne tik ES kontekste, bet ir regioniniame kontekste“, – LNK sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Regione Lietuva lenkia visus. Estijoje atlyginimai augo tik 3–4 procentais, Latvijoje – apie 8 procentus, Lenkijoje – apie 6 procentus.
„Tam tikrų kyla nuogąstavimų, ar tik neišpūsime mes tam tikro atlyginimų kainų burbuliuko, taip pat ir vartojimo, NT burbulo. Mes gyvename lyg tokioje euforijoje, tą puikiai atspindi ir vartotojų lūkesčiai, kurie yra vieni geriausių ES“, – tikino ekonomistas Ž. Mauricas.
Kiti ekonomistai, stebėdami tokį algų augimą prisimena ekonomikos perkaitimą 2006–2007 metais, kai prieš krizę lietuviai gyveno panašioje euforijoje.
„Tuo metu irgi visi džiaugėsi, kad vidutinis darbo užmokestis per metus didėdavo 20–25 procentais. Bet kai toks atlyginimų augimas yra gerokai spartesnis nei produktyvumo augimas, tai anksčiau ar vėliau atsiliepia įmonių konkurencingumui“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pandemija pagilino ir atskirtį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių asmenų. Jų algos skiriasi 6,5 karto.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 450 eurų, tai valstybės biudžetui kainuotų 40–80 milijonų eurų. Tačiau padidintų mažiausiai uždirbančių pajamas. Ekonomistai tokiam pasiūlymui pritaria.
„Tai yra viena geriausių priemonių, padidinant mažiau uždirbančių asmenų pajamas. Aš jau seniai esu minėjęs, kad NPD turėtų būti bent jau toks, kaip minimalus mėnesinis atlyginimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių iš 20 duomenis paskelbusių ES valstybių, rodo „Eurostat“ duomenys.
Auga ne tik algos, bet ir nelygybė
Algos ir toliau Lietuvoje stiebiasi kosminiais greičiais, tačiau smarkiai išaugo ir atskirtis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių. Ekonomistai sako, kad algų augimas Lietuvoje išsiskiria ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje.
Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė
„Su sparčiu atlyginimu augimu yra tam tikrų niuansų. Pirmiausia, paprastas darbuotojas to spartaus augimo net ir nepajautė pastaruoju metu. Reikia pripažinti, kad sparčiai augo vadovaujančio personalo atlyginimai, tą rodo ir atskirtis tarp mažiausiai uždirbančių ir daugiausiai uždirbančių darbuotojų. 6,5 karto, tai yra nežmoniškas skaičius, kuris nukelia mus į Europos Sąjungos užribį. Nes ES yra normalu 2–3 kartų“, – sakė I. Ruginienė.
„Kitas dalykas, kas lemia didesnį vidutinį darbo užmokestį, tai reikia pripažinti, ir pati pandemija. Nes nemažai profesijų, kurios dirba kenksmingomis sąlygomis, gavo priedų. Tas irgi pakėlė šiek tiek vidutinį darbo užmokestį. Reikia suprasti, kad greitai pandemija, ekstremali situacija baigsis. Ir priedai lygiai taip su ja baigsis. Ir tada didžioji dalis darbuotojų pamatys realybę – su kokiais mažais atlyginimais jie liko“, – „Info dienoje“ sakė I. Ruginienė.
Laidos pašnekovė teigė, jog toks skaičiavimas nėra teisingas.
„Kaip ir sakiau, paprastas žmogus to staigaus, didelio atlyginimo didėjimo tikrai nejaučiu. Tuo labiau, žiūrint, kas vyksta aplinkui – kainos padarė didelį šuolį ir greičiausiai darys šuolius ir toliau, iki pat rudens. Mes sakome, kad atlyginimas paprastam darbuotojui, kuris uždirba iki vidutinių pajamų, arba iki vidutinio darbo užmokesčio, tikrai dar gali augti ir turi augti. Kitu atveju turėsime dar didesnį skurdo lygį rudenį“, – prognozavo laidos pašnekovė I. Ruginienė.
Ji teigė, kad pasibaigus pandemijai, bus aiški „ta skaudi realybė“, kai kainos kyla, o atlyginimai grįš į ikipandeminį lygį.
„Būtent tai mes akcentuojame ir derybose dėl Minimalios mėnesinės algos (MMA). Kad ir kaip darbdaviai kalbėtų, kad atlyginimų augimas yra spartus, deja, jis nėra pakankamas. Ir tą rodo visi rodikliai ir skaičiavimai. Nori nenori, ir tas darbuotojų trūkumas, dėl kurio skundžiasi darbdaviai rodo, kad atėjo laikas sparčiai kelti atlyginimus“, – sakė laidos pašnekovė.
I. Ruginienė teigė, kad atlyginimus dabar reikia kelti tiems, kurie uždirba iki vidutinio darbo užmokesčio.
„Jiems yra sunkiausia. Pradėkime nuo MMA ir kilkime žingsnis po žingsnio po truputį į viršų“, – ragino ji.
I. Ruginienė tikino, kad MMA kėlimas jaučiamas jau po kelių mėnesių.
„Kuomet nekvalifikuotas darbas auga, auga jo kaina. Ir kvalifikuotam darbui darbdaviai yra priversti kelti atitinkamai atlyginimus, kad išlaikytų darbuotojus. Šitas įrankis yra pakankamai geras, nes geranoriškumo iš darbdavių kelti atlyginimą mes niekada nematėme ir greičiausiu laiku ir nematysime. Tą puikiai parodo tos pačios derybos“, – sakė laidos pašnekovė.
Prezidentas G. Nausėda siūlo NPD didinti 50 eurų. I. Ruginienės teigimu, darbdaviai turi imtis iniciatyvos.
„Mes visą laiką sveikiname lyderystę kelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems. Bet kartu norime uždėti ir labai svarbų akcentą – tikimės, kad patys darbdaviai kels atlyginimus ir nesižvalgys į valstybės biudžetą. Nes kaip bebūtų, NPD kėlimo įrankis yra mūsų valstybės biudžeto sąskaita. Ir mes visi mokesčių mokėtojai prisidėsime ir sumokėsime tą kainą, kad mūsų skurstantys gautų daugiau.
Taip, jeigu mes kalbame, kad skurstantys galutiniu rezultatu gaus daugiau, tai mes esame už tai. Bet darbdaviai neturėtų naudotis valstybės parama, o turėtų pagaliau prisiimti atsakomybę ir dalintis pelnu ir kelti atlyginimus“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė.
Ji teigė, kad darbuotojų dabar trūksta dėl to, kad jie supranta, kad nenori dirbti tokiomis sąlygomis, kurias dabar siūlo darbdaviai.
„Tai darbdaviams, kad surastų darbuotojus, reikia pagrindinius momentus išspręsti. Pirma, suteikti darbuotojui saugias darbo sąlygas, pakankamai gerą, orų atlyginimą, kelti jų lygį. Ir ne mažiau svarbus yra psichologinis komfortas darbo vietoje. Tai išlaikius šitas visas sąlygas bet koks darbdavys tikrai turės eilę išsirikiavusių darbuotojų, kurie norės ten būti. Tai sakyti, kad neranda darbuotojo ir dėl to kaltas pats darbuotojas, yra visiška nesąmonė“, – laidoje „Info diena“ teigė I. Ruginienė.