Bendradarbiavimo jau nesugadinsi
1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymas, pagal kurį Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika (ATR) liko federacinio pobūdžio. Lietuva ir Lenkija įtvirtintos kaip lygiavertės partnerės Respublikoje. Ši diena rodo gludžius Lietuvos ir Lenkijos ryšius. Daug metų lietuviai ir lenkai žygiuoja koja kojon ir kasmet tie santykiai darosi vis tvirtesni, ypač karo akivaizdoje.
Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis laidoje teigė, jog Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo data – itin reikšminga.
„Ypatingai dėl to, kad anksčiau gyvavęs įsivaizdavimas apie gegužės 3–osios Konstituciją buvo labai negatyvus, sakant, kad ji galutinai palaidojo Lietuvos kažkokį atsiminimą. Ir šis įstatymas įtvirtino tai, kas ir buvo realybėje – lygiaverčių dviejų valstybinių darinių stiprią sąjungą. (…) Žinoma, tas įtvirtintas lygiavertis atstovavimas įvairiose jungtinėse institucijoje, jis buvo daugiau nei realybėje buvo nusistovėjusi tvarka“, – kalbėjo karo istorikas V. Rakutis.
Seimo narys priminė, jog šis įstatymas atsirado atremti argumentus iš Konstitucijos priešininkų.
„Tai čia yra labai svarbus dalykas šiandien, kuris sako, kad ATR buvo lygiavertė, jokio Lenkijos valdymo nebuvo. Tada mes turime žiūrėti į šią valstybę ir jos sunaikinimą kaip į savo sunaikinimą“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Seimo narys V. Rakutis.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, parlamentaras, karo istorikas V. Rakutis teigė, jog tai labiau yra „šeimos tarpusavio sutarimai ir nesutarimai, nei rimtas bandymas atsiriboti nuo Lenkijos ir eiti savo vaga“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Marijuš Antonovič teigė, jog dabartiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai pasiekė tą ribą, kai pavieniai politikai bendradarbiavimą jau sunkiai gali sugriauti.
„Sakyčiau, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra institucionalizuoti, tai reiškia, kad yra susiformavę tam tikri formatai, kur yra bendradarbiaujama. Galima sakyti, kad ir tie Vyriausybių posėdžiai, prezidentų grupės, galima paminėti ir trijų jūrų formatas. Sakyčiau, kad dar yra pagilėjęs energetinis bendradarbiavimas. (…) Man atrodo, kad tie (santykiai, aut. p.) tapo mažiau priklausomi nuo individualių lyderių „myliu–nemyliu“, „noriu–nenoriu“.
Tiesiog tas bendradarbiavimas yra tiek pajudėjęs, kad nepaisant to, ką vienas ar kitas lyderis iš Lietuvos ar Lenkijos norėtų padaryti, vis tiek dar įdirbis ir bendradarbiavimo formatai uždeda tam tikrus rėmus“, – kalbėjo politologas M. Anotonovič.
Stiprėjanti karinė galia
Lenkija Europoje pozicionuojama kaip naujai auganti jėga. Karo istorijas V. Rakutis tikino, jog Lenkija turi kelis privalumus, kurių neturi dauguma vakarų Europos šalių.
„Jie turi dar pakankamai sutelktą visuomenę, kuri į krašto gynybą žiūri labai pozityviai. (…) Tai yra sutelkta tauta ir dabartinis finansavimas yra paremtas visų pirma gynybinė intencija. Nes Lenkija tikrai turi stiprią istorinę sąmonę. Ir čia tas pavojus sutelkia visuomenę ir jaunimą. Labai akivaizdžiai patriotiškai nusiteikęs jaunimas, lyginant su kuo, kas pavyzdžiui, vyksta Belgijoje. Tai diena ir naktis“, – pabrėžė V. Rakutis.
Seimo narys V. Rakutis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, jog „tvirtą Lenkijos stuburą“ sudaro dvi dedamosios.
„Tai yra katalikybė ir lenkiškumas. Ši sąjunga yra ypatingai stiprinanti valstybę. Lietuva irgi turi tas pačias galimybes, bet mūsų pasirinkimai valstybės yra stengtis išsižadėti tam tikrų tradicinių dalykų, gal labiau pritapti prie ES. Lenkijoje gal irgi yra tos tendencijos, jaučiamas ir visuomenės susipriešinimas tiesiog gatvėse.
Bet ši valstybė turi daug didesnį potencialą nei kitos valstybės, jeigu kalbame apie gynybinius pajėgumus. (…) Ta jėga yra, staiga visiems reikia skaitytis“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi parlamentaras, karo istorikas V. Rakutis.
Jis teigė, jog ir Lietuvai yra gerai, kad šalia yra tokia valstybė, į kurią galima žiūrėti, bendradarbiauti.
VU TSPMI dėstytojas M. Antonovič laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo, jog ne visos Europos šalys vykdo duotus pažadus dėl lėšų gynybai.
„Kariuomenės stiprinimas prideda svertų, jau ne tik NATO, Europos saugumo ir gynybos politikos rėmuose. Tai suteiktų galimybes Lenkijai veikti. Ypač stebint kaip dalykai vyksta regione, kai valstybės kaip Vokietija neskuba vykdyti savo pažadų“, – pabrėžė jis.
Visgi, dabartinė Lenkijos ekonominė situacija nėra puiki, o tai gali pakišti koją, vykdant užsibrėžtus tikslus.
„Tai korekcijos gali įeiti. Bet žiūrint į tai, kas dabar jau yra užsakyta, kas jau atgabenama, tai Lenkija turės galingiausią artileriją regione. Bet Lenkija per pastaruosius dvidešimt metų labai retai turėjo mažiau nei 1,8 procento BVP skiriamo gynybai. (…) Ta nuosekli modernizacija ir vyko per tuos dvidešimt metų“, – kalbėjo M. Antonovič.
Įtampa su Vokietija
Šį mėnesį Lenkija iš Vokietijos vėl paprašė milžiniškų Antrojo pasaulinio karo reparacijų. Vokietija prašymus atmeta. Ne visada Lenkija paiso ir ES direktyvų.
Karo istorikas V. Rakutis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo apie labai seną lenkišką tradiciją, kuri ir leidžia šiai šaliai turėti „išdidžią laikyseną“.
„Ji vienu atžvilgiu yra žavi, kitu – bauginanti. Žmonės, kurie turi labai stiprias šaknis: religines, nacionalines, dirbta daug metų su žmonėmis net sovietmečiu, pagarba tradicijoms.
Tai visa ta didžiulė investicija, domėjimasis savo istorija, žinomas savo istorijos duoda pasitikėjimą savimi ir išdidžią laikyseną. Ir ji, natūraliai, dažnai konfrontuoja su bendromis globalistinėmis tendencijomis. Mes gal joms labiau pasiduodame, Lenkija – mažiau“, – svarstė karo istorikas, parlamentaras V. Rakutis.
Jis teigė, jog labiausiai šiuo metu trukdo didėjanti įtampa tarp Lenkijos ir Vokietijos.
„Ji mums yra nenaudinga. Tai yra senas reikalas“, – pabrėžė jis.
VU TSPMI dėstytojas M. Antonovič teigė, jog Lenkijos valdančiųjų lyderis stengiasi aštrinti santykius su Briuseliu ir vakarais.
„Svarbus momentas dabar – Lenkijos dešiniųjų valdžia. Vienas dalykas, ką paskutiniai Jaroslawo Kaczynskio interviu rodo – yra paimtas kursas aštrinti santykius su Briuseliu, vakarais. Iš esmės yra tokia frustracija, kad jie nesugeba susitarti dėl teismų, dėl COVID–19 fondų atgavimo. (…) Antras dalykas – pats J. Kaczynskis sako, kad Briuselis iš esmės yra Berlyno įrankis.
Ir jie mano, kad Briuselis neduoda jiems pinigų Berlyno įsakymu. Ir čia yra reparacijų manevras“, – situaciją Žinių radijo laidoje komentavo politologas.
Jis teigė, jog kartu tai yra būdas vidaus politikoje dabartinei valdžiai laimėti kitus rinkimus.
„Kritikos jų politikai Lenkijoje yra nemažai. (…) Ir ką dabar J. Kaczynskis iš vidaus politikos perspektyvos žiūri, kad vienintelis šiaudas kaip jam galbūt laimėti rinkimus yra eiti į tokį aštrų anti–vakarietišką kursą, perimti visą dešininį elektoratą, įskaitant kraštutinės dešinės. Taip tikintis, kad galbūt pavyks gauti dar trečią kadenciją“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi politologas M. Antonovič.
Karo istorikas V. Rakutis pabrėžė, jog Lietuva svarbu, kad prieštaros tarp Lenkijos ir ES vadovybės nepasiektų tam tikros ribos.
„Mes į Lenkiją žiūrime kaip į svarbų mūsų saugumo faktorių, mes su juo skaitomės. Mes linkę, kad tas prieštaravimas tarp Briuselio ir Varšuvos neperžengtų tam tikrų ribų. Mes suprantame, kad jis savaime nedings, bet mūsų reikalas, kad Lenkija išlaikytų tam tikrą stabilumą ir nenueitų į kokią kraštutinę pusę. Čia yra mūsų didelis interesas“, – pabrėžė Žinių radijo laidos „Atviras pokalbis“ pašnekovas V. Rakutis.
Jis dar pridūrė, jog Lietuva turi išlaikyti savigarbą.
„Nes Lenkija yra toks kraštas, kuris spaudžia. Ir jeigu tu pasiduodi tam spaudimui, tai spaus dar labiau. O jei išlaikai stabilią poziciją ir pagarbą, tai pagarbą ir turėsi“, – sakė karo istorikas.
VU TSPMI politologas M. Antonovič teigė, jog sociologinės apklausos rodo, kad lenkai pavargo nuo pykčių ir barnių.
„Daugiau nuovargio yra. Sakyčiau, kad šitas momentas yra. Sociologinės apklausos taip pat rodo, kad gal opozicija perims valdžią. Ir tada bus, kaip sakant, peržiūra užsienio politikos. Ir bandymas įvairiausius tuos frontus užglaistyti, ypač su vakarais“, – sakė politologas.
