Prezidentas penktadienį kalbėjosi su sveikatos ekspertų tarybos nariais ir svečiais, geriatrais, sociologais.
„Susitikime kartu gvildenome du pagrindinius klausimus. Pirmasis, be jokios abejonės, yra susijęs su šiandien minima Pagyvenusių žmonių diena. Kaip žinia, prezidentui ši tikslinė visuomenės grupė yra ypač svarbi, jis pateikęs pasiūlymų jų gerovei didinti.
Šiandien būtent šitos visuomenės grupės epidemiologinė situacija ir vakcinacijos lygis yra kritiškai svarbus ir vis dar didelis iššūkis visai valstybei, todėl būtent senjorų klausimas buvo pagrindinis“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė .
Pasak patarėjos, susitikimo metu pastebėta, kad yra labai didelių netolygumų senjorų informavimo srityje, tad būtina didinti informavimo kokybę ir veiksmingumą, vystyti individualią prieigą bei konsultacijų sistemą, siekiant atsakyti į visus klausimus, sumažinti baimes, paneigti mitus dėl sveikatos, vakcinų efektyvumo.
„Antroji labai svarbi pasiūlymų grupė susijusi su vadybiniais dalykais. Lietuvoje ekspertai įžvelgia, kad būtina stiprinti valstybės lygmens vadybinius sprendimus ir koordinavimą.
Be jokios abejonės, tikrai matyti didelis netolygumas ir erdvė tobulėti – valstybės lygmeniu paruošti metodiniai sprendimai senjorų vakcinavimo klausimais, įrankių rinkiniai, kuriais galėtų naudotis savivaldybės specialistai, taip užtikrinama gera informavimo kokybė ir geras konsultacijų mechanizmas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Pasak vyriausiosios patarėjos, ekspertai siūlo priimti sprendimus, kad nemokami greitieji antikūnų testai būtų prieinami mūsų senjorams, – būtų galima padėti jiems nustatyti imuniteto lygį ir konsultuoti dėl imuniteto, padėti priimti sprendimus dėl vakcinacijos.
Antras ne mažiau dėmesio sulaukęs klausimas buvo vakcinacijos populiacijos efekto įvertinimas.
„Manytina, kad vakcinos jau išgelbėjo labai daug žmonių. Galima manyti, kad tas žmonių skaičius prilygsta Pagėgių miestelio dydžiui – nuo 900 iki 1500 asmenų. Tai labai svarbi žinia, ir vakcinų svarba, esant tokiai epidemiologinei situacijai, tik auga“, – sakė I. Segalovičienė.
Prezidentūra: situacija Lietuvoje – labai prasta
Apžvelgdama epidemiologinę situaciją, prezidento vyriausioji patarėja su apgailestavimu konstatavo, kad ji Lietuvoje labai prasta.
„Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys. Lietuvoje šie skaičiai labai dideli. Kiekvieną parą miršta dviženklis skaičius žmonių.
Antras svarbus parametras yra mūsų vakcinacijos tempai. Jie tampa ultralėti. Pirma doze nepaskiepijame net po du tūkstančius žmonių per dieną. O pirma doze paskiepytų šiandien turime 73 proc.
Trečias parametras, kuris kelia labai didelį susirūpinimą, yra 65+ m. žmonių vakcinacijos lygis šiandien. Jis turėtų būti didesnis, ypač kai lyginame su kitomis ES šalimis. O 80 m. amžiaus ir vyresnių asmenų vakcinuota žymiai per mažai – pas mus tik 65 proc.; pažangiose šalyse mes matome, kad rezultatai prilygsta ir 100 proc. paskiepytų senjorų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Prezidento vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį į Europos ligų ir prevencijos centro paskelbtus duomenis, kurie rodo, kad, nors visos šalys su delta atmaina susiduria tolygiai, Lietuva yra tarp pirmaujančių pagal COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirčių skaičių.
Prezidentūra šioje vietoje nepagailėjo ir kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.
„Už rezultatą atsakinga Vyriausybė ir būtent ministras, kuris koordinuoja sveikatos apsaugos sritį. Rezultatai iškalbingi. Jie prasti, ypač kai lyginame su kitomis šalimis. Yra tikrai daug sisteminių, vadybinių spragų, kurios mums kainuoja mirtis“, – sakė I. Segalovičienė.
Augutis – apie prognozuojamos bangos dydį: kilti turėtų dar 4 savaites
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis sakė, kad susitikimo metu buvo lyginamos praėjusių ir šių metų situacijos be vakcinavimo ir su vakcinavimu.
„Nors tempai ir netenkina mūsų, bet ši situacija žymiai geresnė, palyginti su tuo, kas nutiktų, jei vakcinų nebūtų“, – kalbėjo profesorius.
Jis teigė, kad praėjusiais metais kylant pandemijos bangai buvo apie 500 sergančių ligoninių darbuotojų.
„Šiandien, pasiekus tą patį atvejų skaičių, turime 80 gydytojų, slaugytojų, kurie negali būti darbe“, – sakė J. Augutis.
Todėl, pasak jo, galima tvirtinti, kad, jei nebūtų vakcinų, šiandien turėtume arti 4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
„Jei nebūtume turėję vakcinų, apie 60 tūkst. atvejų vien per šiuos metus, – pagrindas yra rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai; mes tų atvejų turėtume daugiau“, – sakė VDU rektorius.
Jis taip pat konstatavo, kad vakcina išgelbėjo apie 2 tūkst. gyvybių šalyje. Ir nors prognozuoti pandemiją, kaip pastebėjo J. Augutis, sunku, tačiau, pasak jo, žiūrint į ankstesnes bangas, galima vertinti, kad dabartinė banga dar turėtų kilti apie 4 savaites.
„Maždaug apie spalio pabaigą turėtų pasiekti savo aštrų piką, paskui, kaip ir kalbant apie ankstesnes bangas, būtų nusileidimas. Bangos aukštis priklausys ir nuo to, kokios apsaugos priemonės bus įvestos, bet galima su tam tikru patikimumu tvirtinti, kad tokio vidutinio savaitinio vidurkio, kaip praėjusiais metais, nepasieksime, (...) nors atskirų dienų atvejai galėsime matyti žymiai didesnius ar mažesnius“, – teigė profesorius.
Kaukių dėvėjimas viduje šiuo metu – pateisinamas
J. Augutis sakė, kad kaukių dėvėjimas viduje šiuo laikotarpiu yra pateisinamas.
„Vis dėlto esant tokiam aukštam atvejų lygiui, manyčiau, tai pateisinama ir reikėtų pakentėti tas minėtas tris ar keturias savaites“, – sakė jis.
Profesoriaus teigimu, senjorų grupėje matoma aiški koreliacija tarp neskiepytų senjorų ir mirštamumo. Taip pat kita priežastis, pasak jo, – apskritai prasta gyventojų sveikatos būklė.
„Gal ne tai, kad spragos, bet tiesiog reikėtų susiimti ir labai sustiprinti komunikaciją, [labiau organizuoti] atėjimą į namus tose grupėse. Rekomendacijos yra surašytos, jos bus pateiktos. Nevadinčiau to klaidomis, bet matome, kokia susidariusi situacija, tad turėtume priimti kai kuriuos sprendimus“, – kalbėdamas apie Vyriausybės pastangas valdyti pandemiją sakė J. Augutis.
Išvardijo, kas veikia bendraujant su senoliais
Lietuvos socialinių tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja, sociologė doc. dr. Sarmitė Mikulionienė atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių situaciją.
„Besikalbant su regionais, su žmonėmis, kurie vietose vykdo kovą su pandemija, atsiskleidė, kad situacija labai netolygi. Yra labai gerų pavyzdžių, kai vietos bendruomenės susitelkia, pasitelkia NVO, savanorių išteklius, skaitmenines technologijas, <…>, tuomet tiksliai žengiama į priekį.
Kitas geras pavyzdys, kai išryškėjo asmeninės lyderystės pavyzdžiai, – kiek svarbu, kad rajono arba miesto valdžia asmeniniu pavyzdžiu parodytų savo poziciją, požiūrį į skiepijimąsi. Tai yra autoritetas ir patraukia kitus žmones susitelkti kalbant apie šias veiklas“, – sakė S. Mikulionienė.
Pasak sociologės, pagelbėjo ir sukurta prieiga, kad ne žmonėms reikia ieškoti galimybės, jeigu jie nori skiepytis, o tiesiog išsiunčiama žinutė, tarkime: „Mielas, Arvydai, Jūs esate užregistruotas poryt tokiu laiku, ateikite, pasiskiepykite.“
„Ir tik tuo atveju, jei man reikia kitos datos arba aš nenoriu, tik tada aš turiu veikti, kad atšaukčiau kvietimą“, – pasakojo S. Mikulionienė.
Sociologė atskleidė, kad geri rezultatai buvo tose savivaldybėse, kur gyventojams papildomai pakartotinai būdavo paskambinama.
„Bijančių, abejojančių reikia nepaleisti, su jais reikia kalbėtis. Vyresnio amžiaus žmonės atsargūs, jie norėtų gauti atsakymus jų konkrečioje situacijoje“, – teigė S. Mikulionienė.
Pasak sociologės, vyresnio amžiaus žmonėms svarbus šiltas asmeninis ryšys.
„<…> Pastebėjome, koks didelis svoris yra jaunesnio amžiaus šeimos narių, kurie paskatina vyresnio amžiaus žmogų, padeda nuvykti iki skiepijimo vietos, paragina, o kartais pasielgia ir priešingai“, – dėstė S. Mikulionienė.
Specialistė pažymėjo, kad labai svarbus komunikacijos apie koronavirusą stilius.
„Kaip ir gerbiamas prezidentas pabrėžė, nereikia nuslysti į gąsdinimo politiką. Reikia kalbėtis atvirai, sąžiningai, nenuslepiant, galbūt yra klausimų, kurių ir mokslas dar nežino. Reikia išklausyti baimes ir surasti mokslinių argumentų, kurie gali jas pašalinti“, – sakė S. Mikulionienė.
Pasak sociologės, pasiekti aukštesnį vyresnio amžiaus asmenų vakcinacijos lygį trukdo nepakankamas darbas su mitais, kurie sklando visuomenėje, nepasitikėjimas institucijomis, kartais – neveiksmingas informavimas.
Sociologė atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmogui gali būti fiziškai sunku pasiekti skiepijimo vietą.
„Labai svarbu plėsti prieinamumą, kad būtų kuo arčiau, kuo patogesnėse jiems vietose“, – sakė S. Mikulionienė.