22-ejų mergina studijuoja ikimokyklinį ugdymą. „Taip išėjo, kad atradau save. Man patinka darbas su vaikais. Man įdomu, jaučiu prasmę dirbdama su vaikais“, – laidoje DELFI 11 tvirtino Š. Jovaišaitė.
Tvirtina, kad nenorėtų dirbti nuolatine aukle
Aukle dirbanti studentė pasirinko valandinės, o ne nuolatinės auklės kelią. Reiškia, ji susidaro asmeninį ir kintantį grafiką. „Tėveliai užsirašo ir rezervuojasi laikus į priekį, – įvardijo mergina. – Vieni nori vakarais, kiti nori per savaitę kartą dieną. Dirbu su daug šeimų.“
Tokios paslaugos kaina – 5 eurai už valandą, jei vaikas vienas. Jei vaikai du – 7 eurai, jei daugiau – kaina sutartinė.
Valandinės auklės darbas, anot Š. Jovaišaitės, mažiau įpareigojantis ir neįtraukiantis į rutiną. Tik trumpam vaikus prižiūrinčioms auklėms ant pečių nekrenta ir namų ruošos darbai. „Tų auklių, kurios dirba nuo ryto iki vakaro, gal prašo ir palyginti, ir dar kažką. Manęs asmeniškai nė viena šeima nebuvo prašiusi, kad kažką tvarkyčiau namuose. Ateinu konkrečiai būti su vaiku, užsiimti juo, sudominti, ugdyti, – kalbėjo Š. Jovaišaitė. – Nuolatine aukle nenorėčiau dirbti, nes jau eini kaip į darbą, o aš einu kaip į šventę. Vis pas kitą šeimą, nėra rutinos.“
Ir nors šiuo metu auklės darbą pasirinkusi mergina teigia, kad atrado save, tvirtina, kad ateityje savęs būtent tokiame darbe nemato. „Augti reikia. Esu jauna, perspektyvi. Nežadu visą laiką sėdėti tik įsikibus auklės darbo“, – teigė Š. Jovaišaitė.
Savo darbu besidžiaugianti mergina tvirtina, kad jai pačiai neteko girdėti nei tėvų skundų, nei vaikų priekaištų, tačiau ji atvira – ne visų auklių patirtys tokios pačios. „Girdžiu istorijų, kad būna visokių supermamyčių ir vaikų, kurie pasiunčia ir panašiai, bet aš asmeniškai nesusidūriau. Visos šeimos mane priima kaip savo šeimos narį, stengiamės sukurti tokį ryšį, kad būtų visiems gera, – kalbėjo Š. Jovaišaitė. – Atsakomybė, aišku, didžiulė, bet aš gaunu daug iš vaikų, iš jų išmokstu. Ne tik juos mokau, bet ir pati iš jų pasisemiu daug.“
O ar sunku auklei rasti naujų šeimų? „Man pačiai ieškoti nebereikia, jau manęs nori, kreipiasi ir aš atsakau daugeliu atvejų, kad negaliu prisiimti“, – tvirtino auklė.
„Milijonų čia neuždirbsi, – sako Š. Jovaišaitė, paklausta, ar toks darbas pelningas, tačiau priduria, kad tikrai pelningesnis nei dirbant aukle darželyje. – Auklėtojų trūkumas yra didžiulis, į darželius jau priima bet ką, kad tik būtų ta auklėtoja, bet aš į darželį neinu, nes aš, būdama aukle, uždirbu geriau nei darželio auklėtoja.“
Tenka net į tualetą keliauti kartu
Įvairaus amžiaus vaikus prižiūrinti Š. Jovaišaitė tvirtina, kad sunkiausia prižiūrėti metukų laiko vaikus. „Tas amžius, kai vaikai pradeda vaikščioti, nuo metukų iki dviejų, man asmeniškai yra sudėtingiausias, nes negalima nuleisti nuo vaiko akių, – tvirtino auklė. – Net į tualetą eini su tokio amžiaus vaiku. Negali palikti jo ir sėdėti kažkur ant sofos, nes nežinai, ar jis lips kažkur, ar trenksis kažkur. Tiesiog vediesi kartu į tualetą su žaisliuku. Taip vyksta ir man atrodo, kad tai yra normalu.“
Kandidačių, norinčių dirbti auklėmis, tėvai gali prašyti parodyti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, kad jos nėra teistos, taip pat gali prašyti ir sveikatos pažymos. Pati Š. Jovaišaitė tvirtina, kad nė vieni tėvai tokių dokumentų iš jos niekada neprašė. Vis dėlto, ji teigia, kad reiktų griežtesnio auklių darbo reguliavimo.
„Stebina požiūris, nes dabar nėra visiškai jokios sistemos. Auklės paliktos likimo valiai – kas kaip nori, tėvų atsakomybei. Nėra jokių mokymų. Aš pati, nesvarbu, kad studijuoju ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet mielai praeičiau kursus, – laidoje DELFI 11 tvirtino auklė ir įvardijo, kad kartą viena mama paklausė, ar ji žinotų, kaip elgtis, jei vaikas užspringtų, deja, jai teko susidurti su atsakymų, kad tikslių veiksmų nežino. – Turi būti ar mokymai, ar kažkokia asociacija, ar valstybinė institucija.“
„Turėtų būti valstybinė įstaiga, kuri rūpintųsi tais dalykais, kuri galų gale patartų“, – tvirtino Š. Jovaišaitė ir vardijo, kad sunkiausia tuo atveju, jei reikia eiti atostogų ar užklumpa liga – tokiais atvejais jokių išmokų individualią veiklą vykdančios auklės negauna.
Darbas su agentūromis ir juodieji sąrašai
Agentūros „Auklė ir mama“ vadovė Ieva Augustinienė laidoje DELFI 11 teigė, kad toli gražu ne kiekvienas norintis gali dirbti aukle. Tik viena ar dvi iš dešimties besikreipusių į agentūrą toliau tęsia bendradarbiavimą.
„Darome psichologinius testus, žiūrime supratimą apie vaikus, saugumą ir kitus dalykus. Tikrai nėra taip, kad „atėjau, pabandžiau, nepatiko ir išėjau“. Tai labai svarbu vaiko prieraišumui. Jei jis prisiriša prie vieno žmogaus – negalima kaitalioti“, – teigė agentūros vadovė I. Augustinienė.
Agentūros vadovė įvardijo, kad nieko keisto, kad tiek daug kandidačių atkrenta ir nepatenka į agentūros sąrašus, esą anketose į klausimą „ką darytų, jei vaikui pakiltų temperatūra“ yra tekę rasti tokį atsakymą: „Daryčiau dirbtinį kvėpavimą“.
Ne viena auklė savo paslaugas siūlo ir socialiniuose tinkluose. Juose galima rasti ir auklių sudarinėjamus juoduosius tėvų sąrašus, ir tėvų sudarinėjamus juoduosius auklių sąrašus. Vis dėlto, agentūros „Auklė ir mama“ vadovė tvirtino, kad kur kas baisesnis dalykas – tėvų neatsakingumas ieškant auklių.
„Man pats baisiausias dalykas – tėvų naivumas, kurį pamatau feisbuke. Tarkime, mama parašo: „kas galėtų šį vakarą pažiūrėti mano vaiką“ ir atsiliepia žmonės, kuriems, aš tikrai žinau, nereikėtų dirbti auklėmis. Aš nieko negaliu padaryti, nes tai tėvų atsakomybė, netgi mano komentaras sukeltų audrą, kad kur aš čia lendu ir ką darau“, – laidoje DELFI 11 kalbėjo I. Augustinienė.
Laida DELFI 11 apie aukles. Tėvų reikalavimai, valstybinis reguliavimas ir auklių agentūros vadovę stebinantis tėvų elgesys:
Ar ir jūs dirbate aukle? O gal samdote auklę? Kokie jūsų įspūdžiai? Pasidalinkite savo patirtimis siųsdami laiškus mums adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „auklė“.