Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo žurnalisčių bylą: buvusi Vyriausybė netrukdė atlikti profesinių pareigų

Pirmadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla dėl žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės pareiškimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti buvusį Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusį Algirdą Stončaitį, ir buvusį Ministro Pirmininko patarėją Tomą Beržinską arba kitą atsakingą asmenį galimai padariusiais administracinį nusižengimą, kai buvo atsisakyta teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, trukdoma žurnalistams atlikti profesines pareigas, rašoma LAT pranešime žiniasklaidai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, paminėtų asmenų veiksmuose nenustatė administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jiems administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų atstovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti, o apeliacinį skundą atmetė.

Prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjos prašė žemesniųjų instancijų teismų sprendimus panaikinti ir, be kita ko, S. Skvernelį ir (arba) A. Stončaitį arba kitą atsakingą asmenį pripažinti padarius administracinį nusižengimą ir paskirti administracinę nuobaudą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Išnagrinėjęs atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas, jog buvusio Ministro Pirmininko S. Skvernelio, Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A. Stončaičio, buvusio Ministro Pirmininko patarėjo T. Beržinsko veiksmuose nėra ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių, rašoma pranešime.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek buvęs Ministras Pirmininkas, tiek ir jo buvęs patarėjas nedisponavo žurnalisčių prašoma informacija. Pareiškėjų prašoma pateikti informacija disponavo tik Vyriausybės kanceliarija, todėl nagrinėjamu atveju tik Vyriausybės kancleris, kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas, ir galėtų būti aptariamo administracinio nusižengimo subjektas.

Nepaisant to, byloje nenustatyta, kad buvęs Vyriausybės kancleris A. Stončaitis, kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas, būtų atsisakęs (pats asmeniškai ar per vadovaujamos įstaigos už informacijos pateikimą visuomenės informavimo priemonių atstovams atsakingus darbuotojus) pateikti paminėtą informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, ir tokiu būdu šioms žurnalistėms trukdęs atlikti profesines pareigas.

„Viena iš būtinų sąlygų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį – atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo pateikti prašomą informaciją priežasties“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo pateikti garso įrašą priežasčių.