Reabilitacijos centrą nutarta uždaryti
Gegužės 17 dieną reabilitacijos centrą valdanti Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pranešė, kad „Pušyno kelias“ nutraukia veiklą.
„VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) po įvykusio susirinkimo su steigėjais – Vilniaus universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija – praneša apie sprendimą nutraukti įstaigai priklausančio padalinio – reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ veiklą.
Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo 2018 m. pradžioje, tačiau ligoninei kartu su 195 tūkst. eurų siekiančiais įsiskolinimais perduoti 9 pastatai buvo prastos būklės, reikalaujantys remonto, patalpos neatitiko sveikatos priežiūros paslaugoms teikti nustatytų reikalavimų. Nuo to laiko iš jokių šaltinių nebuvo skirtas finansavimas reabilitacijos centro statinių būklei pagerinti, o paslaugos pacientams šiuo metu teikiamos tik viename – centriniame pastate“, - teigiama ligoninės pranešime.
Ten pat cituojama ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė, kuri dėstė, kad praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetyje pastatyto komplekso visapusiškam ir kokybiškam atnaujinimui, įtraukiant ir patalpų vidaus apdailą, RVUL nuosavų lėšų neturi: „Tiek veikiant kaip savarankiškai įstaigai, tiek tapus RVUL dalimi, reabilitacijos centro „Pušyno kelio“ veikla metai iš metų buvo nuostolinga – nepaisant įgyvendintų organizacinių pokyčių, sanatorija kas mėnesį generuoja per 100 tūkst. eurų nuostolio. Ilgainiui tai tapo sunkiai pakeliama našta įstaigai.“
Ligoninės pranešime spaudai nurodyta, kad balandžio pabaigoje vykusiame dalininkų susirinkime kartu su steigėjais buvo svarstomas klausimas dėl reabilitacijos centro tolesnio likimo, o gegužės 16 d. esą gautas oficialus dalininkų pritarimas padalinio veiklos nutraukimui.
Planuojama sanatorijos uždarymo data yra 2022 m. birželio 1 d. Šiuo metu „Pušyno kelyje“ dirba 55 darbuotojai (gydytojai, kineziterapeutai, bendrosios praktikos slaugytojai ir jų padėjėjai, kitų profilių darbuotojai).
Ligoninė pati pardavinės aukso vertės statinius
Vis dėlto šioje istorijoje kyla nemažai klausimų. Pirma, kodėl aukso vertės objektą Vilniuje pardavinės pati „Pušyno kelio“ savininkė Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, o ne valstybės turto pardavime besispecializuojanti ir didžiulę patirtį sukaupusi valstybės įmonė Turto bankas?
Ligoninės atstovė Asta Bagdonavičienė atsakė į Delfi pateiktus klausimus.
Jos paklausėme, kodėl ligoninė jai nereikalingus statinius nutarė pardavinėti pati, o ne atiduoti Turto bankui?
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Ligoninė kreipėsi į Turto banką dėl pagalbos realizuojant turtą prašydama organizuoti, koordinuoti bei vykdyti pardavimo procedūras viešojo aukciono būdu pasinaudojant informacine sistema evarzytines.lt. Kol kas laukiame jų sprendimo, nes reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ statinius nuosavybės teise valdo Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, o ne valstybė.“
Taip pat domėjomės, ar ligoninė turi reikiamų kompetencijų, specialistų, turto vertintojų, patirties tokio didelio NT objekto pardavimui? A. Bagdonavičienė teigė, kad čia galbūt bus ieškoma pagalbos iš išorės: „Toms funkcijoms, kurioms ligoninė neturės pakankamos kompetencijos ar patirties, planuojama pasitelkti išorinę kvalifikuotų (sertifikuotų) tokias paslaugas teikiančių specialistų pagalbą.“
A. Bagdonavičienė įvardijo, kokius statinius Pušyno kelias 25 valdo ligoninė: profilaktoriumai (4 vnt.), katilinė-buitinis pastatas, valgykla, kiemo stoginės, kiemo rūsys.
Abu sklypai, ant kurių stovi ligoninės valdomi pastatai, priklauso valstybei. Valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.
Be to, ligoninės paklausėme: jei ji jau eilę metų nenaudoja dalies pastatų ir patalpų Pušyno kelias 23 ir 25, kodėl jų neperdavė Turto bankui?
Ir gavome štai tokį atsakymą: „2019 m. pasikeitus ligoninės vadovybei, visą šį laiką buvo ieškoma galimybių „prikelti“ sanatoriją naujam gyvenimui. 2019 m. RVUL kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu pakeisti reikalavimus pareiškėjams ir leisti ligoninei pretenduoti į finansavimą pagal Viešųjų investicijų plėtros agentūros administruojamą priemonę Nr. 04.3.1-VIPA-T-113 „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“. Sulaukus reikiamų teisės aktų pakeitimų, 2020 m. buvo pateiktos paraiškos 5-iems reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pastatams atnaujinti, pasinaudojant paskola ir grąžinamąja subsidija pagal energinio efektyvumo didinimo programas, ir net pasirašytos sutartys apie 2 mln. vertės finansavimui. Taip pat buvo parengtos projektinės vizualizacijos reabilitacijos centro plėtrai ir ekonominiai skaičiavimai, reikalingi veiklos rezultatams prognozuoti.
Deja, kompleksiniam renovacijos sprendimui, kuris apimtų ne tik pastatų energetinių charakteristikų pagerinimą, bet ir patalpų pritaikymą sveikatos priežiūros paslaugoms reikiama apimtimi, būtinos papildomos investicijos – daugiau nei 10 mln. eurų. Dėl papildomo finansavimo buvo ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei kitas institucijas, svarstant visas įmanomas sanatorijos renovavimo alternatyvas, tačiau nė vienam iš siūlomų variantų nebuvo pritarta. Todėl š. m. balandžio 22 d. vykusiame dalininkų susirinkime kartu su steigėjais – Vilniaus universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija – teko svarstyti klausimą dėl reabilitacijos centro tolesnio likimo, o gegužės 16 d. gautas dalininkų sprendimas dėl šio padalinio veiklos nutraukimo.“
Turto bankas didžiulės vertės pastatų kratosi
Tuo metu iš Turto banko gautų atsakymų matyti, kad ši valstybės įmonė nedega noru pardavinėti aukso vertės ligoninės valdomą turtą.
Turto banko atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu teigė, kad pati ligoninė gali pardavinėti savo statinius.
„Šiuo atveju tai ligoninės nuosavybės teise valdomas, o ne valstybės turtas. Taigi Turto bankas niekaip šiame procese nedalyvauja. Turto bankas įgaliotas pardavinėti tik valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. (...) Biudžetinės valstybės įstaigos nuosavybės teise turto nevaldo, todėl jų patikėjimo teise valdomą turtą parduoti gali tik Turto bankas ir tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka LR Vyriausybė priima sprendimą parduoti valstybės turtą, perduodant jį Turto bankui pardavimo procedūroms organizuoti. Šiuo atveju, nors ligoninė yra viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra valstybės įstaiga ir universitetas, turtas, kurį norima parduoti, yra viešosios įstaigos valdomas nuosavybės teise (tai nėra valstybės turtas). Taigi, ir parduodamas jis gali būti šios viešosios įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“, - teigė J. Skinulytė-Niakšu.
Nors ligoninės atstovė A. Bagdonavičienė teigė esą ligoninė kreipėsi į Turto banką dėl galimybės bendradarbiauti. Tačiau Turto banko atstovė kategoriškai neigia, jog dėl ligoninės pastatų vyko kokios nors diskusijos su Turto banku.
Turto banko paklausėme, ar dėl šių objektų perdavimo Turto bankui yra vykusios kokios nors diskusijos arba konsultacijos su Turto banku. Pateikę šį klausimą gavome labai trumpą J. Skinulytės-Niakšu atsakymą: „Ne.“
Jei atiduotų valstybei, ligoninė netektų pajamų
Galiausiai Turto banko paklausėme, kokia procedūra turėtų įsijungti, jei ligoninė vis dėlto nutartų perduoti „Pušyno kelio“ pastatus Turto bankui. „Tarkim, ligoninė nusprendžia, kad neturi patirties ir žinių ir nutaria, kad geriausia perduoti Turto bankui. Kokia procedūra tada turėtų būti taikoma, kad Turto bankas perimtų šį turtą“, - klausėme Turto banko.
J. Skinulytė-Niakštu pateikė tokį atsakymą: „Norėtume susilaikyti nuo teorinių situacijų, „kas būtų, jeigu būtų“ komentavimo. Tai yra viešosios įstaigos nuosavybė ir ji pati sprendžia, ką su šiuo turtu daryti ir kaip geriausiu būdu jį panaudoti.
Perdavimas „laisva valia“ būtų dovanojimas valstybei. Tokiu atveju, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas ar įmonių akcijos, valstybę atstovauja Turto bankas. Po dovanojimo sandorio sudarymo Turto bankas tampa patikėtiniu. Turtui perėjus valstybės nuosavybėn ir LR Vyriausybės sprendimu įtraukus į parduodamo turto sąrašą, jis galėtų būti parduodamas Turto banko. Šiandien mes nematome jokių prielaidų, kodėl viešoji įstaiga turėtų atsisakyti savo turto valstybės naudai.“
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis Delfi perdavė ministerijos poziciją. Anot jo, nieko blogo, jei milijoninės vertės statinius pardavinės pati ligoninė.
Turto bankas yra pavaldus Finansų ministerijai. Taigi, jos ir paklausėme, kaip ši vertina tai, kad išskirtinės vertės pastatai bus parduodami ne per Turto banką.
Daiva Baužienė pateikė ministerijos poziciją: „Įstatymai Turto bankui suteikia įgaliojimus parduoti tą nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Šiuo atveju, kaip ir nurodote, turtas nuosavybės teise priklauso Všį Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL), todėl Turto bankas jo parduoti negali – neturi tokių įgaliojimų ir teisinio pagrindo.
Svarbu pažymėti, kad Vyriausybė visoms valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms yra nustačiusi reikalavimus dėl jų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo. Šie reikalavimai yra nustatyti 2007 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1025, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad viešosios įstaigos nekilnojamasis turtas parduodamas viešo aukciono būdu, sudarant sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą aukcione pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu; priimant sprendimus dėl viešosios įstaigos nekilnojamojo turto pardavimo dalyvaujantys asmenys arba tokio perleidimo procedūras vykdantys asmenys deklaruotų privačius interesus, įsipareigotų vengti bet kokio interesų konflikto, o jeigu interesų konfliktas kiltų, – nusišalintų nuo tokių sprendimų priėmimo ar procedūrų vykdymo; viešosios įstaigos nekilnojamąjį turtą parduotų už kainą, ne mažesnę kaip nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (kainos mažinimo, užtikrinant skaidrumo principo įgyvendinimą, kriterijai nustatomi pagal įstaigos nekilnojamojo turto pardavimo tvarkas ir turi būti paskelbti viešosios įstaigos interneto svetainėje).
Taigi, kaip matyti iš Turto banko atstovės J. Skinulytės-Niakštu atsakymo, Turto bankas galėtų parduoti ligoninės pastatus, jei ligoninė nutartų šį turtą padovanoti valstybei. Tačiau ji, tikėtina, to nedarys, nes tada netektų įspūdingų pajamų, kurias gautų pati pardavusi šį turtą.
Pastatų pardavimu susidomėjo ir STT
Vis dėlto pasigirsta nuogąstavimų, kad ligoninei, 2018 metais perėmusiai „Pušyno kelią“ gali būti labai naudingas šių pastatų pardavimas. Tada ji turėtų papildomų laisvų lėšų, kurias galėtų investuoti į pagrindinius savo statinius, įrangą ir pan.
Delfi bendravo su keliais NT ekspertais, kurie teigė, kad yra buvę atvejų, kai tyčia „į bankrotą“ nuvaromas valstybės turtas, siekiant jį brangiai parduoti.
„Į bankrotą nuvaryti valstybės turtą labai paprasta. Tai ypač patrauklu, kai turtas strategiškai patrauklioje vietoje: sostinėje, pajūryje ir pan. Tarkim, daugybę metų neinvestuoji į kokią nors ligoninę, mokyklą ar kitą objektą, ir jis jau gan greitai pasidarys apleistas, nepatrauklus. Ir tada pasiūloma jį parduoti. Jei kalbama apie gydymo įstaigas, tai gali būti taip, kad norint nuvaryti į bankrotą, sumažinamos mokamų paslaugų apimtys ir pan. Ligoninės gali reguliuoti savo padalinių darbo apimtis. O galiausiai įrodyti tyčinį bankrotą ir tyčinį įsiskolinimą yra labai sunku.
O konkrečiai šiuo atveju mes nežinome visų užkulisinių susitarimų. Galbūt jau seniai Sveikatos apsaugos ministerija buvo numačiusi, kad „Pušyno kelias“ neperspektyvus ir ilgalaikėje perspektyvoje bus uždaromas, todėl galbūt ir buvo perduotas Lazdynų ligoninei, kad ši ateityje galėtų jį parduoti ir turėtų laisvų lėšų savo pagrindinių pastatų remontui. Galėjo taip būti, bet ar tokia intencija buvo, aš nežinau. Čia galėtų atsakyti nebent teisėsauga“, - teigė vienas privačios NT įmonės ekspertas, nesutikęs būti įvardytu.
Taip pat jis nurodė, kad statinių šioje vietoje, vertė – didžiulė.
Su klausimais Delfi kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Jos klausėme, ar nebūtų tikslinga pradėti tyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar „Pušyno kelias“ nebuvo žlugdomas specialiai?
STT teigė stebinti situaciją. Jos atstovė Renata Keblienė teigė, kad STT analizuoja situaciją, bet dar neturi atsakymo, ar bus pradėtas tyrimas.
Tuo metu ligoninės atstovė A. Bagdonavičienė Delfi patvirtino, kad reabilitacijos centras šiuo metu įsiskolinimo neturi: „Pušyno kelias“ įsiskolinimų neturi, nes visas sanatorijos veiklos išlaidas dengia ligoninė. Praėjusiais metais įstaigos biudžetui tai atsiėjo beveik 0,5 mln. Eur nuostolio.“
Ligoninės atstovė patvirtino Delfi šaltinio spėjimą, kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė gautas lėšas naudotų savo poreikiams – pagrindinės ligoninės pastatų atnaujinimui.
„Pardavus sanatorijos nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos būtų skirtos apleistai ir 30 metų neremontuotai pačios ligoninės infrastruktūrai tvarkyti, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir ligoninėje gydomų pacientų patirčiai gerinti“, - nurodė A. Bagdonavičienė.
Taigi, jai uždavėme tokį klausimą: „Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad galbūt galėjo būti specialiai siekiama „Pušyno kelio“ žlugimo, jog ligoninė galėtų jį greičiau parduoti ir gautas lėšas panaudoti savo poreikiams. Ką galėtumėte pasakyti apie šią versiją?“
A. Bagdonavičienė kategoriškai nesutiko su tokia versija: „Ši versija neatitinka tikrovės, nes iki paskutinio momento buvo dedamos didžiulės pastangos ieškant kitokių sprendimų sanatorijos situacijai pakeisti. Taip pat norėtume pastebėti, kad ligoninė „savo“ poreikių neturi – yra pacientų poreikiai gauti kokybiškas paslaugas ir darbdavio įsipareigojimai darbuotojams, o valdymo sprendimai priimami vertinant visos organizacijos interesų ir išteklių kontekstą.“
O štai Sveikatos apsaugos ministerija į klausimą apie galimą ligoninės suinteresuotumą parduoti statinius Verkių regioniniame parke, neatsakė. Jos atstovai nurodė, kad bus rengiama spaudos konferencija ir klausimus bus galima užduoti ten.
Pastatai – draustinio teritorijoje
Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Taip pat dokumentuose nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apaugos zonoje).
Be to, nurodyta labai svarbi informacija, kad abu sklypai, kur stovi ligoninės pastatai, patenka į Kalvarijų istorinį draustinį (konservacinė funkcinio prioriteto zona).
O štai Pušyno kelias 23 sklypas yra kus kas mažesnis – 0.6383 ha. Jame nėra miško žemės. Tačiau sklypo naudojimo būdas toks pats kaip ir gretimo atveju.
Abu sklypai priklauso valstybei. Juos valdo Nacionalinė žemės tarnyba.
Savivaldybės vyr. architektas: šito komplekso nepriskirčiau prie nekvestionuojamai saugomo visuomenės gėrio
Dėl reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pardavimo Feisbuke kilo tikra audra. Į diskusijas aktyviai įsijungė ir Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.
Šio straipsnio autoriui priminus, kad dalyje teritorijos yra miškas, kuris pagal Miškų įstatymą turi būti prieinamas visiems, ir šios nuostatos turės laikytis ir naujieji savininkai, M. Pakalnis bandė aiškinti, kad tai ne miškas, o miesto želdiniai: „Visų pirma, tai ne miškas. Tai - priklausomieji sklypo želdynai. Jie neprivalo būti prieinami visiems. Siūlykite pardavėjams, kad tai būtų įrašyta į pardavimo sąlygas, jei manote, kad tai išimtinai svarbu.“
Tačiau tuomet M. Pakalniui buvo priminta, kad teritorijoje yra ir miško žemės. Būtent taip nurodyta Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše: „Įsijunkite RC NT registro išrašą. Ten labai aiškiai parašyta: Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 1.1291 ha. Tai reiškia, kad pagal Miškų įstatymą šis plotas turi būti atviras visuomenės lankymui.“
Taip pat vilniečiai Feisbuke kilusios diskusijos metu baiminosi, kad regioniniame parke vietoje reabilitacijos centro gali išdygti daugiabučių kvartalas. Jie svarstė, ar nebus taip, kad savivaldybė leis statyti komercinės arba poilsio paskirties statinius, bet iš tiesų jie bus parduoti kaip butai.
Vilniuje tokia praktika pasitaiko ne taip jau ir retai, kai dokumentuose – komercinės arba poilsio patalpos, bet realybėje – butai.
Venas diskusijos dalyvis M. Pakalnio paklausė: „Ar teisingai suprantu, kad jūs sutinkate, kad šioje Vilniaus miesto dalyje viešoji infrastruktūra nereikalinga ir tegu čia atsiranda dar vienas daugiabučių kvartalas? Jūs rekreaciją kaip miesto funkciją dar kaip nors suprantate, ar tik pinigus matote?“
M. Pakalnio nuomone, šis objektas nėra nekvestionuojamas visuomenės gėris: „Miesto planavimas pirmiausia ne apie tai, kur kam ką uždrausti. Miesto planavimas apie tai, kaip miestą vystyti. Taip, yra nekvestionuojamai saugomų dalykų - parkai, skverai, kiti želdynai, viešos erdvės, kultūros paveldas ir panašiai. Šito komplekso nepriskirčiau prie nekvestionuojamai saugomo visuomenės gėrio.“
Kitas diskusijos dalyvis rašė: „Būtent šitoje vietoje, manau, tai yra savivaldybės atsakomybė nuspręsti, kokia vystymo kryptimi turėtų būti einama.“
Ir galiausiai M. Pakalnis teigė nemanantis, kad per daug apribojimų naujiesiems savininkams būtų geras sprendimas. „Tai gerai - parduodam ir parašom - privalu išlaikyti rekreacinę paskirtį, negalima išparduoti atskirais turtiniais vienetas, privalomas architektūrinis konkursas. Pažiūrėsim, ar atsiras pirkėjų. Jei neatsiras - reiškia reiks ieškoti visuomenės lėšų rekonstrukcijai“, - dėstė M. Pakalnis.