„Auksinis“ sklypas Karklėje įsuko į užburtą ratą: tikina, kad tokia situacija beviltiška

Lauko tualetų turėtojams ne kartą skambėjo įspėjimai, kad gresia baudos, jei, turėdami galimybę, neprisijungs prie centralizuotų nuotekų tinklų. Tačiau Karklėje gimusi ir augusi Rima sako, kad norėdama prisijungti prie bendrų nuotekų tapo nusikaltėle. Moteris neslepia, kad su artimaisiais pasidalijo turtą, kurie paveldėjo jį iš tėvų. Po tvarto rekonstrukcijos čia būtų galima leisti vasaras, nakvoti, tačiau, anot karkliškės, vietos gamtos sergėtojai užkirto kelią į pastatą atvesti civilizaciją.

Lauko tualetą nugriovė, bet teko pirkti kibirą

„Esu vaizduojama kaip didžiausia pajūrio gamtos niokotoja ar kenkėja, nes noriu įsirengti prie civilizuotų nuotekų prijungtą tualetą, – teigia Rima Butkuvienė. – Nėra Karklėje senbuvio, kuris nemylėtų ir nesaugotų šios teritorijos, tik ištikimiausi pajūrio gyventojai liko čia gyventi, nes dar ilgai po nepriklausomybės atkūrimo buvo visų užmirštas gilus kaimas be susisiekimo, be parduotuvės, mokyklos ar medicininių paslaugų. Dabar, kai civilizacija atrodo ateina ir čia, tenka kovoti už tai, kad panaikinus lauko tualetą galėtum civilizuotai įsirengti nuotekas“.

Rima paaiškina, kad bėda kilo dėl to, kad rekonstruotas tvartas stovi smėlingoje žemėje nuo senų laikų, o pradėjus kasti šalia pamatų, pastatas sugriūtų. Rima pasakoja, kad keletas žmonių savo lėšomis įsirengė nuotekų tinklus – viskas teisėta, bet štai paskutinis žingsnis – siurblinė, ir tapo galvos skausmu.

Moteris sako, kad lauko tualetą nugriovė, kad poilsiautojams netektų riesti nosies, mat net ir tvarkomos duobės gerais kvapais nepasižymi. Kaip laikiną sprendimą Rima rado, tačiau pastate stovintis kibiras nėra itin civilizuotas būdas.

Uždaras ratas: kur įkasti siurblinę?

„Klaipėdos vandenų“ atstovai patvirtina, kad nuotekų tinklai išties jau įrengti.

„Šalia minėto sklypo yra įrengti centralizuoti nuotekų tinklai, prie kurių gyventojams reikia prisijungti pasirengus projektą. Prisijungimo sąlygas prie centralizuoto tinklo minėtam objektui AB „Klaipėdos vanduo“ yra išdavusi, toliau lieka projekto derinimas. Dabartiniame etape, t. y. projekto derinimo metu, bendrovė neturi galimybės daryti įtakos kitų įstaigų sprendimams, šiuo atveju – Pajūrio regioninio parko direkcijai“, – nurodo įmonės atstovė Justina Kazragytė.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius teigia, direkcija išties norėtų, kad lauko tualetų neliktų, tačiau nuotekoms reikalinga įranga turi būti tik ten, kur leidžiamos statybos.

„Mes kalbame apie žemės ūkio paskirties sklypą, kur statyba nėra galima, nėra numatyta jokių statinių, tai automatiškai jokia inžinerinė infrastruktūra neturi būti šitame žemės sklype. Nuotekų tinklas yra sudėtinė gyvenamo namo dalis. Jei sklype gyvenamo namo statyba nenumatyta, tai automatiškai nėra vystomi ir jokie tinklais. Mūsų praktikoje, turbūt, nėra nė vieno atvejo, kai yra galima statyba, kad būtų draudžiama įsirengti nuotekų tinklus“, – patikina D. Nicius.

Sprendimą nulėmė žemės paskirtis

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad veiklą valstybiniuose parkuose (tarp jų ir statybos) reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Anot ministerijos atstovų, nepakeistus žemės paskirties išties šalia pastato esančiame kitame sklype, jei ten nebuvo sodybos, jokia statyba negalima.

„Pagal šį įstatymą regioniniame parke esamoje sodyboje (sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme), nepakeitus žemės naudojimo paskirties, galima statyti inžinerinius statinius - nuotekų valyklas, nuotekų tinklus bei šių tinklų elementą – nuotekų siurblinę, skirtus sodybos reikmėms, nepažeidžiant nustatytų to regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų. Ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje nuotekų valyklų, bei nuotekų tinklų statyba nenumatyta“, – nurodo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.

Kaip spręsti problemą? D. Nicius sako, kad nuotekų tvarkymui galimas ne tik centralizuotas sprendimas.

„Karklės kaime dalis savininkų turi galimybę pasijungti prie centralizuotų vandens tinklų. Tais atvejais, kai nėra galimybių prisijungti prie centralizuotų, yra rengiami vietiniai nuotekų tinklai ir, automatiškai, valymo įrenginiai“, – teigia D. Nicius.

Dar vienas būdas – grįžti prie vadinamosios išgriebimo duobės, paprastai tariant – viešojo lauko tualeto naudojimo ir pripažįsta, kad daliai gyventojų išties neįmanoma prisijungti prie nuotekų valymo įrenginių.

Vyksta teisminiai ginčai ir dėl kitų statinių

Parko atstovas sako, kad dėl to žemės paskirties sklypo, kurio dalyje moteris nori įkasti siurblinę, jau vyksta teisminiai ginčai, mat abejojama, ar atsiradę ir įteisinti laikini statiniai teisiškai gali ten būti.

„Pirmas apylinkės teismas yra konstatavęs, kad turėtų būti naikinama teisinė registracija, nes šiuo metu ten statinių statyba nėra numatyta. Saugomose teritorijose statinių statyba yra galima tam numatytose vietose, yra planavimo dokumentai ir panašiai. Konkrečiai, jai kalbame apie minimą sklypą – šiai dienai čia statinių nenumatyta, nėra dokumentų, kad ten yra buvusi sodyba. Yra net teismo juridinis faktas konstatuotas, kad šiame žemės sklype nėra buvę sodybos“, – teigia pašnekovas.

Moteris neatmeta, kad bylos kilo dėl kažkokių asmeniškumų, nes ilgus metus niekam nekliuvo laikini statiniai ir paaiškina, kad nuo gimimo gyvenusi Karklėje ji tiesiog pasinaudojo galimybe, kai laikino statinio deklaracija buvo pakankamas pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pagal dabartinius įstatymus, jai priklausančiame žemės sklype ji negali nieko daryti, na, nebent sodinti daržą, tačiau sako, kad kopūstų auginti tikrai neketina ir mielai čia leidžia į Karklę atvykusiems poilsiautojams rengti piknikus ar pastatyti automobilį.

„Patekau į beviltišką situaciją. Pajūrio regioninio parko Apsaugos reglamentas nuo pat pradžių numatė leidimą tiesti infrastruktūros komunikacijas gyvenvietėse. Centralizuoti tinklai yra įrengti taip, kad nuotekų įvado į pastatą be siurblinės įrengti negalima. Tai nėra mano užgaida, juo labiau, kad siurblinė kainuoja labai daug ir dėl to įvado kaina dar išauga dvigubai. Ginčai tęsiasi apie 17 metų. Esu netekusi vilties nors kažką daryti savo nuosavybėje“, – dalijasi karkliškė ir abejoja, nejau išties nėra abi puses tenkinančio sprendimo.