Viešbučiai sparčiai virsta privačiais apartamentais, kurių kvadrato kaina – nuo 6 tūkst. Eur. Nidos uostelyje trūksta vietų privatiems laivams. Aerodrome verkiant reikia remonto, kad galėtų saugiai nusileisti privatūs lėktuvai. Sparčiai didinamas elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius nespėja patenkinti poreikio. Kurorto centre verda statybos: kuriasi naujas prekybos centras, užmojais atitikti pasaulinio lygio standartus stebina rekonstruojamas kultūros ir turizmo centras „Agila“.
Kurorte bus ir karių
Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūros stebėjimo postas Nidoje dislokuotas jau nuo 1993 m., kuomet postas buvo perimtas iš Rusijos Federacijos karinio laivyno. Daugiau kaip 30 metų KJP kariai tik radiolokacinėmis priemonėmis iš Nidos posto vykdė Lietuvos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos bei Kuršių mariose demarkuotos valstybinės sienos su Rusijos Federacija stebėjimą. Nuo gegužės 12 d. Nidoje įsikūrė kariai – KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopos 3-iasis pėstininkų (fuzilierių) būrys.
Šio KJP dalinio uždaviniai – taikos, krizės ir ginkluoto konflikto metu vykdyti uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos užduotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti tinkamą uosto funkcionalumą nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui bei bendrų operacijų su NATO vykdymui.
Apsaugos kuopos pagrindą sudaro nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, atliekantys 9 mėn. karo tarnybą.
Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas, sveikindamas KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos karius ir svečius su įkurtuvėmis, pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės užduotis – ginti šalį nuo pirmojo metro. „Pasikeitus geopolitinei situacijai, tapo svarbu, kad kariai būtų čia, Nidoje, prie pat agresyvios valstybės sienos.
Šiuo metu Nidoje dislokuota 30 fuzilierių. Tai – pirmas žingsnis. Infrastruktūra ir gyvenimo sąlygos kariams Neringoje toliau bus gerinamos.
Ne nuolat, bet Nidos uoste ir Kuršių mariose bus galima išvysti patruliuojančius katerius. Povandeninių veiksmų komandos narai dirbs po vandeniu, apsaugos kuopos kariai specializuosis atlikti operacijas krante. Dar yra komanda, kuri specializuojasi, kaip krizės atveju valdyti uostą. Planuojama, kad perspektyvoje visą Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą sudarys apie 400 karių“, – sakė G. Premeneckas.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis karių įsikūrimą Neringoje prilygino stebuklui. „Vienos šeimos įsikūrimas Neringoje yra didžiulė šventė, nes visi žinome, kaip tai yra brangu ir sudėtinga. Tad tokios didelės šeimos įsikūrimas ypač džiugina. Kariuomenė mažai kalba, bet daug daro. Nuo idėjos, jog kariai turi vėl gyvai saugoti mūsų vandenis ir krantą, iki šiandienos praėjo vos dveji metai ir šiandien turime rezultatą. Nuo šiol niekas nedrįs pasakyti, kad Lietuvos gynybiniai planai Neringos neapima. Tikiu, kad Neringos ir Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo sutartis bus pati gyvybingiausia ir veikliausia“, – sakė D. Jasaitis per KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos įkurtuves. Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas G. Premeneckas buvo apdovanotas Neringos medaliu.
Po įkurtuvių Nidos jūros stebėjimo poste KJP orkestro ir fuzilierių būrio iškilminga eisena pajudėjo link Nidos uosto, kur prisistatė Neringos bendruomenei. Čia buvo surengta KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos ginkluotės, nardymo įrangos ir greitaeigių valčių paroda, nidiškiai vaišinami kareiviška koše.
„Auksinėse kopose“ – auksiniai apartamentai
Žurnalistai, atvykę į fuzilierių iškilmes, susipažino ir su kitomis kurorto naujovėmis. Viena iš svarbesnių naujienų – kad jau šią vasarą Nidoje po rekonstrukcijos bus atidarytas poilsio kompleksas „Auksinės kopos“.
Garsus kadaise sovietų sąjungos komunistų partijai priklausęs viešbutis Nidoje pradėtas statyti 1964 m. Apie 1980-uosius kompleksas buvo rekonstruotas. Tada jame buvo įrengti vidaus ir lauko baseinai, pirtys, atnaujinti tipiniai pastatai uždengti šlaitiniais stogais.
Pasak „Auksinių kopų“ generalinio direktoriaus Artūro Razgūno, dabar atliktas kapitalinis pastato remontas.
„Nors pagal šiuolaikinės architektūros standartus pastatas nėra labai logiškai ir funkcionaliai išplanuotas, tačiau mūsų idėja buvo maksimaliai išsaugoti netipinę architektūrą, objekto tūrį ir panaudojant modernias medžiagas pastatą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Pavyzdžiui, tarybiniais laikais stogas buvo tik stogas, o dabar stogas tarnauja kaip terasa su apželdinta dalimi, po šlaitiniais stogais anksčiau buvo nenaudojamos techninės erdvės, dabar – palėpės, pritaikytos gyventi. Pažangiausia technologija, kurią panaudojome, – tai, kad visas kompleksas, taip pat ir lauko bei vidaus baseinai, šildomi geoterminiu būdu“, – sakė A. Razgūnas.
„Auksinių kopų“ rekonstrukcijos projektas, anot pašnekovo, įgyvendinamas iš privačių investuotojų lėšų ir banko paskolos.
„Investuotojų ir projekto vertės generalinis direktorius neatskleidė, pasakė tik kad „Auksinių kopų“ prikėlimas naujam gyvenimui atsiėjo „keliolika milijonų eurų“ ir apie septynerius metus laiko nuo idėjos iki jos realizacijos.
Didžiąją dalį atnaujinto poilsio paskirties komplekso sudarys 64 privatūs apartamentai, kurių dydis yra nuo 40 iki 240 kv. metrų. Kvadratinio metro kaina, pasak A. Razgūno, prasideda nuo 6 tūkst. Eur standartinio įrengimo apartamentuose.
Visi apartamentai „Auksinėse kopose“ jau parduoti.
Poilsio komplekso koncepcija numato, kad visi, net ir privatūs apartamentai „Auksinėse kopose“ įrengti taip, kad juose būtų galima teikti apgyvendinimo paslaugas.
„Apartamentų savininkai turės mokėti infrastruktūros mokestį – apie 2 tūkst Eur. per metus. Jis bus skirtas poilsio komplekso priežiūrai. Bus valdytojas, kuris rūpinsis apartamentų nuoma, pačių apartamentų ir aplinkos priežiūra, remontu, jeigu reikės, galės net pripildyti šaldytuvą maistu. Taip pat į šį mokestį įskaičiuota galimybė naudotis komplekse teikiamomis paslaugomis“, – aiškino A. Razgūnas.
Visiems lankytojams atvira bus „Auksinių kopų“ dalis, kurioje įrengtas baseinas ir SPA kompleksas, restoranas, taip pat šildomas lauko baseinas.
Kultūrai ir menui – tobulos sąlygos
Dar vienos grandiozinės statybos jau trečius metus vyksta pačiame Nidos centre. Kultūros ir turizmo centre „Agila“ įkurtuvės po rekonstrukcijos žadamos šių metų trečią ketvirtį.
Žurnalistai buvo pirmieji, kurie išvydo, kas vyksta už statybinių tvorų, o Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys ir vicemeras Narūnas Lendraitis pakomentavo jau atliktus ir dar nebaigtus darbus.
Pasak N. Lendraičio, kultūros centro širdis, svarbiausia jo erdvė yra pagal pasaulinius standartus įrengta scena.
„Įrengta salė yra 500 vietų, tačiau lengvai transformuojama ir gali būti pritaikoma tiek mažesniems, tiek didesniems, net 700–800 žiūrovų sukviečiantiems, renginiams. Padidinta ir sumažinta gali būti tiek scenos, tiek žiūrovų salės erdvė. Čia galės vykti konferencijos, koncertai, bus rodomas kinas, spektakliai, net opera. Scena iš abiejų pusių gali būti atidaroma ir tapti pusiau atvira. Tad galės į ją ne tik žirgas atjoti, bet ir automobilis įvažiuoti“, – juokavo N. Lendraitis.
Šalia salės rengiamos erdvės Nidos meno kolektyvams, kavinė, turizmo informacijos centro patalpos, drabužinė, tualetai, rūsyje – šokių ir parodų salė.
Atnaujintos „Agilos“ patalpos, pasak vicemero, padiktavo ir naujas kultūros centro veiklos kryptis.
„Čia bus puoselėjami šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos bei kino menas. Tai reiškia, kad „Agiloje“ sudarytos galimybės rodyti muzikinius spektaklius ir operą, nes įrengta duobė orkestrui. Kūrybinėms industrijoms ir kino menui vystyti kreipsimės paramos į Europos fondus, nes norime sukurti stiprią techninę bazę kino kūrėjams. Juk visa mūsų Neringa yra gražiausia dekoracija kino filmui, ir ši meno rūšis turi gilias tradicijas“, – pažymėjo N. Lendraitis.
Pasigrožėti įspūdingu Nidos peizažu bus galima ir neišeinant iš „Agilos“. Ant jos stogo įrengta didžiulė lauko terasa su amfiteatru. Šalia jos veiks restoranas. Tad jau kitą vasarą čia bus galima gerti kavą ne tik renginių metu.
Kiek kainuoja grožis?
Šiuo metu „Agiloje“ dedami langai. Po to bus atliekami vidaus apdailos darbai, tačiau, anot Naringos savivaldybės atstovų, yra ir dar neišspręstų probleminių klausimų.
„Pagal projektuotojų sumanymą, pastatą turėtų uždengti stiklinis kubo formos stogas. Projektuotojai projektuoja grožį, o statybininkai dabar sprendžia, kaip šią idėją realizuoti. Nuo stiklinio kubo nenubėgtų vanduo. Abejojama, ar jis atlaikytų vėjo, sniego apkrovas“, – sakė E. Šakalys.
Pagrindinė dar neišspręsta „Agilos“ problema, anot administracijos direktoriaus, – pastato apdaila.
„Projekte numatyta pastato apdaila – pušies medžio plokštės. Dabar paaiškėjo, kad projektuotojų parinkta pušies medžio apdaila nepasiekia degumo B kategorijos. Problema atsirado todėl, kad ugniagesiai nedalyvauja statybos procese projektą derinant, o tik „priduodant“. Nors medžio apdaila net neturi tiesioginio sąlyčio su fasadu, tačiau šią problemą reikės spręsti ir tai vėl brangins statybą daugiau negu poliai, kurie pagal projektuotojus turėjo būti 3 metrų, o išėjo 19 metrų gylio“, – priminė dramatišką „Agilos“ statybų pradžią E. Šakalys.
Dėl aukšto gruntinio vandens ir teismų su pirmaisiais rangovais, pasak E. Šakalio, labiausiai užsitęsė kultūros ir turizmo centro rekonstrukcijos projektas.
„Mes visus teismus laimėjome. Todėl šešis kartus gilesni poliai, jėgos grindys vietoj paprastų, drenažas ir t. t. pabrangino projektą tik vienu milijonu, na, ir nepamatuojamu gyventojų kantrybės išbandymu“, – sakė E. Šakalys.
„Agilos“ projekto vertė, pasak administracijos direktoriaus, yra apie 9 mln. Eur. Šiuo metu išleista yra apie 5 mln. Eur.
