Gintautas Paluckas nemato nieko blogo

L. Jonauskui Seimo Aplinkos apsaugos komitete formuojasi opozicija. „Delfi“ jau trečiadienį rašė, kad opozicijai priklausantys komiteto nariai Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas ir Ligita Girskienė teigė nepalaikantys namelių miškuose idėjos.

Susiję straipsniai

Jų argumentus galite rasti paspaudę čia.

Tačiau pasirodo, kad šios idėjos nepalaiko ir koalicijos partneriai. Aplinkos apsaugos komiteto narys nuo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Tomas Tomilinas „Delfi“ teigė, kad nameliai miškuose yra bloga idėja.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
FOTO: Dainius Labutis | Elta

Ketvirtadienį dėl namelių Seime į žurnalistų klausimus atsakė premjeras Gintautas Paluckas. Vis dėlto jis mano, kad Seimas turi teisę svarstyti šį įstatymo pakeitimo projektą ir priimti sprendimą. Tačiau jis nėra linkęs manyti, kad tai yra bloga idėja.

„Aš manau, kad šita idėja jau apipinta kažkokiomis sąmokslo teorijomis ir baisiausiais dalykais. Bet jeigu jūs pasižiūrėsite į tą pačią Švediją, Suomiją (Skandinavijos šalis), tai maži taip vadinami vasarnamiai yra miško teritorijoje be papildomos infrastruktūros ir pan. Be abejo, saugomose teritorijose jokių, net ir minimalių statybų, negali būti. Tačiau pateiktą pasiūlymą Seimas turi pilną moralinę teisę svarstyti, o ne iš anksto jį nutapyti kaip kažkokį demonišką ar siekiantį išnaikinti Lietuvos miškus. Aš manau, kad tai yra neracionalus požiūris“, – teigė premjeras.

„Delfi“ jau rašė, kad įstatymo pakeitimo projektą parengė „aušrietis“ Martynas Gedvilas, kuris pats Telšių rajone turi IV kategorijos miško. Tokios kategorijos miškuose jis ir siūlo įteisinti tokias statybas.

Taigi premjero žurnalistai paklausė, galbūt Seime yra turinčių interesų, turinčių tokius miškus?

G. Paluckas atsakė štai taip: „Tuos interesus žmonės turi deklaruoti taip, kaip yra nurodyta įstatyme.“

Tomas Tomilinas namelių miškuose idėjai nepritaria

T. Tomilinas „Delfi“ teigė skeptiškai vertinantis galimybę statyti tokius namelius.

„Aš skeptiškai žiūriu. Aš manau, kad mes neturim tokių problemų kaip norvegai, kurie namelius stato kalnuose. Jie tai daro dėl to, kad kai žmonės nuklysta, tai neturi galimybės pasiekti civilizacijos. Tam, kad nesušaltų ir nemirtų, stato tokius namelius kalnuose. Mes turim pakankamą susisiekimą. Ir nereikia daryti tokių dirbtinių dalykų, nes puikiai žinome, kad gali būti ir piktnaudžiavimo“, – teigė Seimo narys.

Jis mano, kad diskutuoti galima, bet vis dėlto nemano, kad yra poreikis tokiems pokyčiams. Be to, Seimo narys akcentavo, kad visuomenė labai jautriai žiūri į miškų apsaugą: „Aš nelinkęs kažko kaltinti, diskusija normali, nereikia jos specialiai kaitinti, bet aš nematau poreikio kažką keisti reguliavime. Reikia saugoti mūsų miškus. Puikiai suprantame, kad jų ne tiek daug ir liko. Iš tiesų labai jautriai visuomenė žiūri į miškus.“

M. Gedvilas siūlo numatyti, kad tokie nameliai galėtų atsirasti IV grupės miškuose. Tokių miškų Lietuvoje yra daugiausiai.

Taigi, T. Tomilinas sakė, kad tokiu atveju nameliai galėtų atsirasti beveik visur. Vis dėlto jis siūlo poilsiui pritaikyti jau esamas sodybas, kurių kaimuose prie miško yra labai daug.

„IV kategorija paliestų daugybę miškų. Miškas yra miškas ir kokia ten kategorija ne taip svarbu. Kategorija svarbi kalbant apie kirtimo būdus. Reikia saugoti visus miškus. Yra toks sutarimas, nuo seno egzistuojanti tvarka. Pavyzdžiui, Britanijoje įstatymai šimtmečiais išlieka, tradicijos išlieka. Mes turim tokį milžinišką apleistų sodybų kiekį, todėl turėtume skatinti investicijas ten, kur yra keliai. Yra išmirę kaimai, žmonės baisisi tomis ištuštėjusiomis sodybomis. Man atrodo, kad tikrai yra galimybė prie kiekvieno miško paėjus kelis kilometrus surasti kaimą“, – teigė Seimo narys.

Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas
FOTO: Andrius Ufartas | Elta

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pritaria namelių miškuose idėjai. Jis „Delfi“ yra teigęs, kad jei būtų leidžiama statyti tokius namelius, mažiau miškų būtų galima kirsti.

Kaip bebūtų, T. Tomilinas skeptiškai įvertino tokia kompensaciją.

„Diskusija dėl griežtinimo vyksta ir griežtinimo projektas yra paskelbtas. Diskusija vyksta dėl II, III kategorijos. Gegužę gal mes ir turėsime tą įstatymo projektą svarstyti. Bet kaip kompensavimo mechanizmą tokį aš pirmą kartą girdžiu ir man truputi anekdotiškai atrodo. Ne visi puls statyti namelius medžiuose. Tiesą pasakius, įdomi kompensacijos forma. Labai keistai skamba. Miškas miškui nelygu. Man atrodo, kad patys savininkai bus pakankamai stipriai įžeisti, jeigu jiems taip anekdotiškai pasiūlys kompensuoti nameliais medžiuose“, – aiškino T. Tomilinas.

Jo vertinimu, dabar svarbu išgirsti Aplinkos ministerijos poziciją: „Aš tą diskusiją priimu normaliai. Nereikia iš karto vieni kitus kaltinti korupcija. Kiekvienas turi teisę iškelti klausimą ir tinkamai argumentuoti. Bet mes turime teisę nepritarti šitam pasiūlymui. Jeigu matysime, kad čia yra lobistiniai interesai, tada galėsime ir aštrinti tą diskusiją. Pasiūlė Seimo narys, dabar pažiūrėsime, ką ministerija galvoja.“

Visuomenininkai, pateikdami savo poziciją „Delfi“, stebėjosi, kad tokiai idėjai pritaria Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas.

T. Tomilinas teigė su L. Jonausko argumentais nesutinkantis. Taip pat jis aiškino, kad demokratų frakcija Seime namelių miškuose idėjos nepalaikys.

„Aš girdėjau jo argumentus, kad tai yra jau neva dabar paplitęs reiškinys. Reikia dėti ant stalo skaičius ir problemas. Nekalbėjau su juo, bet mano nuomonė yra priešinga. Aš nepalaikau šitos pozicijos. Ir manau, kad didžioji dalis žmonių Lietuvoj ir dauguma Seimo narių nepalaikys šios idėjos. Aišku, reikia žiūrėti. Kadangi skirtingos valdančiosios partijos įtrauktos, gali tekti aštriai padiskutuoti. Pažiūrėsime. Mūsų frakcija nepalaikys“, – kalbėjo Seimo narys.

Galiausiai T. Tomilinas teigė matantis pavojų ir dėl tvorų atsiradimo miške. Jis sutiko su visuomenininkų argumentu, kad tai rimta problema.

„Žinoma, be jokios abejonės. Kai atsiranda tam tikri nuosavybės objektai, atsiranda noras tverti. Lietuvoje pusė miškų yra privatūs ir bent kol kas tų tvorų išvengiame. Miškas yra ekosistema, kur ne tik žmogus gyvena. Tai nėra tik medienos šaltinis. Tai yra biologinė ekosistema, kurią mes turime gerbti. Visos tvoros tik kenkia. Aš manau, kad tai yra rimtas pavojus. Negalima tokiam dalykui pritarti. Matome, kas darosi aplink ežerus“, – teigė T. Tomilinas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės