Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis DELFI sakė, kad jie negavo leidimų gyventi Vokietijoje.
„Koks jų galutinis likimas, aš tikrai nežinau, sunku pasakyti, bet Vidaus reikalų ministerija dabar užsiima šių klausimų aiškinimųsi. Tačiau informacija, kad jie negavo leidimų gyventi Vokietijoje, dalis, kuri prašė, lyg ir yra“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad dalis pabėgėlių leidimus gyventi svetur vis dėlto gavo, A. Šešelgis pridūrė, kad gali būti, kad kiti dėl tokio leidimo tiesiog nesikreipė.
„Iš tų 35 dalis kreipėsi ir gavo neigiamą atsakymą, tai kiti, matyt, šio žingsnio nežengė“, – svarstė viceminstras.
Laukia pabėgėlių sprendimo
Jo teigimu, dabar reikia laukti, kokie bus tolesni pabėgėlių sprendimai – ar jie grįš į Lietuvą, ar ne.
„Pagal taisykles, jei žmogus yra išvažiavęs 1 mėnesiui, jam integracijos procesai nenutrūksta. Bet jei jis būna išvykęs ilgiau, esame sudarę specialią komisiją prie Socialinių paslaugų priežiūros departamento, kuri vertina visas aplinkybes ir priima sprendimus“, – DELFI dėstė A. Šešelgis.
Anot jo, sunku pasakyti, ką pabėgėliai galvoja ir kokie bus tolesni jų veiksmai.
„Mes priimame juos integracijai, kai jie perkeliami, stengiamės, kad jie galėtų toliau gyventi Lietuvoje. Tačiau, jei žmonės atvyko vien tam, kad gautų atitinkamą, sakykime, pabėgėlio, statusą ar leidimą gyventi Lietuvoje, o po to planuoja kažkur toliau keliauti, kaip jie toliau elgsis, labai sunku prognozuoti“, – aiškino viceministras.
Jei norėtų grįžti į Lietuvą, būtų priimti be jokių papildomų nuobaudų
Pasak A. Šešelgio, Vidaus reikalų ministerijos atstovai su kolegomis Vokietijoje turėtų išsiaiškinti dėl tolesnio šių pabėgėlių likimo.
„Bet jei jie pareikštų norą grįžti į Lietuvą, galėtų laisvai grįžti. Jie čia gavę leidimą gyventi ir, pagal migracijos taisykles, jie gali toje šalyje per metus nebūti apie 6 mėnesius – gali išvykti į kitas šalis, aplankyti gimines, susitikti su draugais, dėl kitų priežasčių. Jei jie sugrįžta atgal pusmečio laikotarpyje, migracijos taisyklių nėra pažeidę“, – aiškino viceministras.
Kas būtų, jei tai būtų pažeista, A. Šešelgis aiškino negalintis nurodyti, nes panašaus atvejo, kai pažeidžiamos integracijos taisyklės, nutikę dar nebuvo.
„Mano žiniomis, jokių sprendimų nėra priimta ir drastiškų priemonių nėra buvę. Tik laikas parodys, ar turėsime tokį atvejį, ar ne“, – DELFI sakė jis.
Gali būti grąžinti prievartine tvarka: Lietuva pasiruošusi priimti atgal
Savo ruožtu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė „Lietuvos ryto“ žurnalistams aiškino, kad jei būtų nuspręsta pabėgėlius grąžinti prievartine tvarka, tai būtų daroma vokiečių lėšomis.
„Taikoma sistema, kad jei statusas suteikiamas vienoje valstybėje, tai tu jau į kitą valstybę negali kreiptis“, – sakė ji.
Tuo metu laikinasis Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas „Lietuvos ryto“ žurnalistams pridūrė Vokietijos tarnybas informavęs, kad Lietuva yra pasiruošusi pabėgėlius priimti atgal.
Pabėgo 16 suaugusių ir 19 vaikų
DELFI primena, kad 35 pabėgėliai – 16 suaugusių ir 19 vaikų – iš Ruklos pabėgo lapkričio pradžioje. Apie tai pranešė LNK televizija.
Tai pirmas toks masinis pabėgimas, kai pabėgėliai išvažiavo iš Lietuvos. Pareigūnai teigia, kad patys pabėgėliai net socialiniame tinkle nurodė, jog važiuoja į Vokietiją. Manoma, kad pabėgimą jie planavo apie savaitę.
„Jie nusisamdė, matyt, du autobusiukus ir 35 žmonės išvažiavo. Juos sulaikė pasienis, patikrino dokumentus ir praleido“, – BNS tuomet sakė A. Šešelgis.
Anot jo, tarp pagal Europos Sąjungos (ES) programą perkeltų pabėgėlių buvo 32 sirai ir 3 irakiečiai, jie šį savaitgalį buvo sustabdyti ir patikrinti Lietuvos-Lenkijos pasienyje bei netrukus praleisti, kadangi jie turi Šengeno vizas ir gali keliauti visoje ES.
Gavę leidimą gyventi Lietuvoje pabėgėliai gali laisvai judėti po Europos Sąjungos šalis. Ten jie gali gyventi iki trijų mėnesių. Jeigu jie ten praleis daugiau laiko ir neįsiteisins savo statuso, kita šalis, pastebėjusi tokius gyventojus, galėtų juos grąžinti į Lietuvą.
„Jie dokumentus susitvarkę, jų dokumentai tvarkingi, tai neužlaikysi žmonių (...). Ne, jie apribojimo pabėgėlių priėmimo centre neturi, jie laisvai turi kontaktų, niekas jų nekontroliuoja, su kuo kontaktuoja, kaip kontaktuoja, jie ir į parduotuves vaikšto, jiems atsižymėti nereikia centre. Tiesiog su jais buvo vykdomas darbas, o kad jie šitaip pasielgė, tai - ne pirmas kartas“, – BNS sakė viceministras.
Spalio pabaigoje Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre gyveno apie 180 pabėgėlių. Daugiausia jų – žmonių iš Artimųjų Rytų, perkeltų pagal Europos Sąjungos (ES) programą. Iš viso Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Šiuo metu į šalį perkelta beveik 200 asmenų.