„Prezidiumas, kiek aš suprantu ir skaitau tekstą, siūlo frakcijai, bet neindikuoja privalomumo. Kitas dalykas, aš manau, kad vis tik klausimas yra labai didelės svarbos, o didelės svarbos politinius klausimus valstybėje partijai atstovauja sprendžiant Taryba“, – LRT radijui teigė A. Ažubalis.

„Taip ir pasakyta partijos įstatuose, kad Taryba svarsto svarbiausius politinius klausimus ir partijos pozicijas aktualiais politiniais klausimais. Ir dėl jų gali priimti nutarimus. Tai šiuo atveju, su visa pagarba frakcijai, čia ne frakcijos kompetencijos klausimas, nes tai liečia visą partiją ir liečia valstybę“, – akcentavo jis.

Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad konservatorių partijoje dažnai vyksta diskusijos įvairias klausimais, todėl, pasak jo, nereikia tikėtis, kad visų politinių bendražygių nuomonės sutaps su partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio išsakyta pozicija.

„Sakyti, kad mes turime kažkokią uniformuotą, vienminčių nuomonę visais klausimais ir kad tai yra kažkoks sovietinis darinys, kuris visą laiką mąsto taip kaip mąsto lyderis, taip nėra“, – akcentavo jis.

A. Ažubalis pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti ir tai, kaip priešlaikinių Seimo rinkimų scenarijus atsilieptų visai valstybei.

„Yra labai rimti dalykai. Ir, aš manau, kad mes turime žiūrėti iš visų pusių, kaip tai atsilieptų valstybei“, –pabrėžė jis.

Seimo narys teigia, kad reikia visus šiuos prezidiumo siūlymus įsivertinti ekonominio sunkmečio, karo Ukrainoje ir kitų svarbių aplinkybių kontekste.

A. Ažubalis taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmalaikių rinkimų iniciatyva signalizuoja ir apie tam tikrą nestabilumą valstybėje, o tai, anot jo, Lietuvai jau padarė tam tikrą reputacinę žalą.

„Aš manau, kad tam tikra žala reputacinė žala valstybei padaryta. Nes jeigu kalba, ar jūs ten stabilūs, ar ne, tai vien tik pats klausimas suponuoja, kad iš karto jau žiūrima į šią situaciją kaip į valstybės nestabilumo reikalą“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.

Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.

Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.

A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.