Kitą dieną po teismo nuosprendžio A. Zuokas pats kreipėsi į VRK, faksu pranešdamas, kad atsisako tarybos nario mandato. Komisijos sprendimo projekte buvo nurodytas ir ši aplinkybė, tačiau kai kurie VRK nariai suabejojo, ar reikėtų vadovautis abiem motyvais.
„Jei žmogų norima atleisti už pravaikštą, o jis pats parašo išėjimo iš darbo pareiškimą, ar galima atleisti ir už viena, ir už kita?" – klausė VRK narys Viktoras Rinkevičius.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, iš darbo pagal du motyvus atleisti negalima, o panaikinti tarybos nario įgaliojimus įmanoma. Skirtumas esą būtų tik jei liberalcentristų lyderis mandato būtų atsisakęs prieš nuosprendį. Teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto po paskelbimo, o prašymo nutraukti įgaliojimus originalas VRK pasiekė tik trečiadienį, likus kelioms valandoms iki posėdžio.
Tačiau komisijos narys Julius Jasaitis tvirtino, kad panaikinti įgaliojimus galima tik vienu pagrindu, o teisinės pasekmės tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų motyvų esą laukia tokios pačios.
Kai kuriems VRK nariams buvo neaišku, kokiais motyvais vadovaudamasis A. Zuokas nusprendė atsistatydinti iš sostinės tarybos. Pats politikas į komisijos posėdį neatvyko.
Savo ruožtu kita VRK narė Ona Buišienė priminė, kad net apkaltos atveju pareigūnui leidžiama iki pat balsavimo Seime, net po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Konstitucijos sulaužymo, atsistatydinti pačiam.
Po ilgiau nei pusvalandį užtrukusių diskusijų nuspręsta A. Zuoko tarybos nario įgaliojimus panaikinti dėl teismo nuosprendžio, tačiau konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad jis pats pareiškė norą atsisakyti mandato.
A. Zuokui netekus mandato, jo vietą taryboje turėtų užimti pirmas iš liberalcentristų kandidatų, negavęs mandato. Pirmas tarp nepatekusiųjų į tarybą buvo buvęs sostinės meras Algirdas Čiučelis. Kadangi jis neseniai mirė, mandatas pripažintas Kęstučiui Nėniui.