Pasak jo, kad tai būtų pasiekta, šeimos turi auginti mažiausiai po tris vaikus, taip pat reikia pritraukti žmonių iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos.
Tai milijardo litų skolos slegiamo miesto vadovas penktadienį kalbėjo konferencijoje „restart Vilnius“.
A. Zuokui skaudu, kad Vilnius praradęs svarbą, kurią turėjo XVI-XVII a. Net pirmojoje XVI a. litografijoje matyti, kad Vilnius Europoje laikytas metropoliu. Tačiau, pasak A. Zuoko, vėliau visi norėjo matyti Vilnių provinciniu miestu – tiek carinė, tiek sovietinė valdžia, tiek Vilnių okupavę lenkai.
A. Zuokas norėtų atkurti, kad Vilnius vėl būtų metropolis, į kurį važiuotų studijuoti, čia būtų svarbus kultūros, sporto, ekonomikos politikos centras.
Mero tvirtinimu, Lietuvai būtinas regioninio, europinio lygio centras – Vilnius tam esą turi duomenis, tik jie nepanaudojami ir neišvystomi. Pasak A. Zuoko, kad miestas būtų sėkmingas, tam reikia žmonių.
Nors Vilnius už Barseloną ir Paryžių didesnis keturiskart, jame dabar tegyvena 539 tūkst. gyventojų. „Tai reiškia, kad greitai mums šitą miestą taps išlaikyti brangu – nugyvensime sovietinę infrastruktūrą, kurios šiandien neskaičiuojame, bet vis vien pusei milijono gyventojų reikės apmokėti visuomeninį transportą, komunikacijas, tinklus, kuriuos reikia varinėti 400 kvadratinių kilometrų atstumu“, - kalbėjo A. Zuokas.
Pagal A. Zuoko viziją, 2030 m. Vilniaus metropolinėje zonoje, kuri apima 50 kilometrų aplink miestą, turi būti milijonas gyventojų, pačiame mieste - 700 tūkst. Mero teigimu, kad to būtų pasiekta, reikia mažiausiai trijų vaikų šeimoje.
„Norint pasiekti 700 tūkst. gyventojų, turime tapti tikrai atviresniu miestu. Iš kur tie gyventojai? (...) Palaikau mintis, kad Vilnius turi būti daugiakultūrinis miestas. (…) Aišku, mes turime pritraukti žmones iš šalia esančių kaimynų: Lenkija, Baltarusija, pagaliau ta pati Latvija, turiu omenyje pasienio regionus“, - dėstė A. Zuokas.
Žada būsto nuomą visam gyvenimui
A. Zuokas kalbėjo, kad Vilniuje reikia naujos veiklos rūšies – galimybės nuomotis būstą ilgam laikui ir visą gyvenimą. Pasak mero, jei tokios pasiūlos nesukursime, bus sunku pritraukti gyventojus į miestą. Sostinės vadovas kalbėjo, kad jau yra numatytas pilotinis nuomojamo būsto projektas Žirmūnuose.
„Vilniuje mes nori nenori, bet turime sukurti naują nekilnojamojo turto veiklos rūšį: ne pardavimą, o nuomą, kad jūs galite atsikraustyti iš kito miesto, išsinuomoti butą ir turėti garantijas, kad jame gyvensite metus, 5, 10, 20, visą gyvenimą, kaip yra Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ar bet kurioje kitoje civilizuotoje Europos sostinėje“, - kalbėjo meras.
Pasak A. Zuoko, jeigu nesukursime tokios pasiūlos, pritraukti gyventojų į Vilnių bus sunku.
A. Zuokas atkreipė dėmesį, kad visoje Europoje Vilniuje geriausia oro ir vandens kokybė. Ir internetas Vilniuje greičiausias pasaulyje. Meras pastebi, kad anksčiau pasaulio miestai save pristatydavo kaip žaliuosius miestus, dabar save pozicionuoja kaip išmaniuosius miestus.
„Mums to nereikia, mes esame žalias mietas, mūsų 70 proc. teritorijos dengia miškai ir parkai, tarp jų ir saugomi. Esame ir žalias mietas, ir pakankamai išmanus. Tiesiog diskusijai: gal turėtume būti geriausiu pasaulyje miestu, pavyzdžiui, šeimai, arba save pozicionuoti pasaulyje geriausiu miestu, kuriame galima auginti vaikus“, - idėjas žarstė A. Zuokas.
Vardydamas vizijas, A. Zuokas nepamiršo greitojo tramvajaus linijos Kalvarijų gatvėje ir pasaulinio lygio Modernaus meno centro, pasaulinio lygio kongresų centro. Jis taip pat pažadėjo, kad jau birželį pradės skraidyti oro bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvai.