Todėl suformuota praktika leidžia politikams šiek tiek aštriau vienas kitą kritikuoti.
Vilniaus 1-asis apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat pasisakė, kad K.Masiulis, kritikuodamas oponentą A.Zuoką, politinės kultūros ir politinių diskusijų ribų neperžengė, todėl neatsirado baudžiamoji atsakomybė.
O konservatoriaus pasakyti žodžiai nepažeidžia Europos žmogaus teisėse įtvirtintų normų.
K.Masiulio advokatas Stasys Šedbaras DELFI sakė, kad tokio sprendimo galima buvo tikėtis, nes K.Masiulis pats nesugalvojo žodžio „abonentas“, jis buvo pasakytas daug anksčiau ir visai kitų asmenų.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, paklaustas, ar ketina skųsti tokį teismo nuosprendį, DELFI sakė: „reikia palaukti, kol gausime visą dokumentą, tada galima bus spręsti“.
„Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi LAT nutartimi, kuria politikams leidžiama aštriau kritikuoti oponentus. Todėl belieka apgailestauti, kad politikams, kurie šmeižia ir meluoja, šitaip uždegta žalia šviesa ir šitaip formuojama politinė kultūra“, - sakė A.Zuokas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendį galima skųsti per 20 dienų nuo jo gavimo dienos aukštesnės instancijos teismui.
DELFI primena, kad Vilniaus meras jam oponuojantį K.Masiulį prašė atsakomybėn patraukti dėl šmeižto per visuomenės informavimo priemones.
Praėjusių metų birželį per Seimo laikinosios komisijos, tyrusios paskelbtus faktus apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje, posėdžį sakė, jog neabejoja, kad A.Zuokas ir „Rubicon group“ juodojoje buhalterijoje minimas „abonentas“ yra vienas ir tas pats asmuo.
K.Masiulis net prasidėjus teismo procesams žurnalistams kartojo, kad savo nuomonės apie tai jis nepakeitė.
„Aš manau, kad mane siekiama patraukti ne dėl išsakytų žodžių, o bandoma sustabdyti antikorupcinę kovą, išgąsdinti, priversti susitraukti, susigūžti... Prezidentas neina vasario 16-ąją į tribūną, nes jam nebegarbinga su juo (kalba apie A.Zuoką) stovėti kartu, Seimas pareiškė savo poziciją, jo buvę bendražygiai įkūrė kitą partiją, vaikai kaime ant kiekvienos kryžkelės pirštais bado, kai tik išgirsta žodį meras, jie sako „abonentas", - ankščiau yra sakęs K.Masiulis.
Tuo tarpu žinomas teisininkas Kęstutis Čilinskas, komentuodamas prasidėjusį teismo procesą, teigė, jog baudžiamasis persekiojimas už valstybės politikų ir pareigūnų atžvilgiu pareikštą kritiką kelia pavojų žmogaus teisėms.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko teigimu, Civilinis kodeksas nustato, kad ne tik baudžiamojon, bet ir civilinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias apie viešąjį asmenį, jei tai padaroma sąžiningai siekiant viešojo intereso gynimo.
Persekiojimas dėl netikslaus išsireiškimo, kritikuojant valdžios atstovus, negalimas, nes Konstitucija draudžia persekioti už valdžios kritiką. Todėl valstybės politikų, valdžios atstovų atžvilgiu pasakyti kritikos, tegu ir nepagrįstos, žodžiai negali būti persekiojami kaip nusikaltimas.
K.Čilinskas sutinko, kad politikai neturėtų naudoti politinei kovai neetiškų metodų ir šmeižto. Tačiau jei politikas savo kolegų atžvilgiu naudoja su tiesa ir pareigūno etika prasilenkiančius išsireiškimus, tai problema turi būti sprendžiama politikų etikos institucijose, o ne teismo baudžiamojoje byloje.
Baudžiamosios bylos, kylančios iš politinių diskusijų, politizuoja teismą, o tai nesuderinama su Lietuvos Konstitucija. Teismai yra žmonių teisių gynimo vieta, o ne politikų tarpusavio ginčų nagrinėjimo vieta, teigia jis.