Lietuviško kraujo turintis G. Burbulis prieš kelis dešimtmečius buvo įtakingas Rusijos politikas, valstybės sekretorius ir vienas pagrindinių Sovietų Sąjungos griūtį įtvirtinusios Belovežo sutarties autorių. Ketvirtadienį Briuselyje jis dalyvavo Europos Parlamento diskusijoje, skirtoje 25-osioms šio susitarimo metinėms paminėti, praneša Demokratijos parlamentinis forumas.
„Mums pavyko įstatymiškai ir taikiai apibrėžti Sovietų Sąjungos iširimą. Belovežo susitarimas savo reikšmingumo neprarado iki šiol, tačiau Rusija šiandien vis dar serga imperializmo liga ir jai reikalinga pagalba“, – Briuselyje kalbėjo G. Burbulis.
Diskusijoje taip pat dalyvavęs Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis akcentavo, kad viltingą laikotarpį po SSRS žlugimo pakeitė kariniai susidūrimai Europoje.
„1991 m. gruodžio 8 d. Belovežo susitarimas padarė galą bankrutuojančiam sovietiniam totalitarizmui. Tuo pat metu jis atvėrė vartus į naują erą tautoms, vilkusioms komunistinį jungą, kad jos galėtų kurti demokratiją laisvoje Europoje. Šį didžiausią istorinį lūžį iškart pasveikino pažangiai mąstantys žmonės, o reakcingų sluoksnių atstovai jį sutiko piktai ir kerštingai nusiteikę. Šių dviejų tendencijų konfrontacija tuo nepasibaigė. Po viltingo laikotarpio ji ėmė reikštis pastarojo laikotarpio kariniais susidūrimais Europoje. Ragindami nutraukti šiuos veiksmus ir rinktis draugišką bendradarbiavimą vietoje bet kokios agresijos kaimyninių valstybių atžvilgiu, mes dabar suvokiame, kad be tos didžios idėjos ir nuoširdžių Belovežo vadovų pastangų mūsų tautos taip ir nebūtų sulaukusios tų demokratiško vystymosi dešimtmečių“, – sakė V. Landsbergis.
Belovežo sutartį pasirašę tuomečiai Ukrainos ir Baltarusijos vadovai Leonidas Kravčiukas bei Stanislovas Šuškevičius teigė, kad šis susitarimas pakeitė pasaulį.
„Mes sustabdėme pilietinį karą buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, nes visos respublikos viena kitai turėjo pretenzijų. Mes pasakėme – gyvenkite, kaip norite, ir mums pritarė visos respublikos. Tai netikėta, jų buvo vienuolika, Gruzija prisijungė vėliau, o Baltijos šalys buvo atskirai. Mes, galima sakyti, savaip, nieko nemėgdžiodami, išsprendėme tą klausimą, kurį Baltijos šalys sprendė visai kitu būdu, mes iš jų mokėmės“, – prisimena pirmasis Nepriklausomos Baltarusijos vadovas S. Šuškevičius.
„Svarbiausia, kad po Belovežo susitarimo pasikeitė pasaulis. Jei šio susitarimo nebūtų, pasaulį turbūt būtų sudrebinęs branduolinis ginklas ar tuometė Sovietų Sąjungos politika. Nors ir šiandien Rusija vykdo visą pasaulį, ypač Ukrainą, slegiančią politiką. Bet mums tuomet pavyko, pasvėrus visus išorės ir vidaus faktus, pasirašyti šį susitarimą. Ačiū Dievui, kad jis veikia ir šiandien. Nors ne visiškai, nes ne visi iki galo įvertino Belovežo susitarimo reikšmę“, – aiškina buvęs Ukrainos prezidentas L. Kravčiukas.
Baltarusijoje, Belovežo girioje, 1991 metų gruodžio 8 dieną pasirašytu Belovežo susitarimu konstatuotas SSRS suirimas ir paskelbta apie Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimą. Susitarimą pasirašė Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos vadovai B. Jelcinas, S. Šuškevičius ir L. Kravčiukas.