Motyvas? Religiniai įsitikinimai, mat, pasirodo, B. Nemcovas yra pasakęs kažką neigiamo musulmonų atžvilgiu.
B. Nemcovo nužudymu apkaltinti Zauras Dadajevas bei Anzoras Gubaševas, dar trys žmonės įtariami prisidėję: Šagidas Gubaševas, Tamerlanas Eskerchanovas ir Ramzanas Bachajevas.
Rytų Europos studijų centro analitikai Laurynas Kasčiūnas ir Linas Kojala teigia, kad, viena vertus, čečėnų islamistų apkaltinimas Vakarus sukrėtusioje byloje atitinka istoriją, kurią Vakarai nori girdėti: vakariečiai supranta islamo keliamus pavojus, yra jautrūs šiai problemai.
Antra vertus, gali būti, kad Ramzanas Kadyrovas B. Nemcovo nužudymu prie Kremliaus siunčia Vladimirui Putinui žinutę. Tai gali būti susiję su dotacijomis iš Maskvos ar kitais R. Kadyrovo interesais.
Kaip žinoma, apie 90 proc. Čečėnijos biudžeto sudaro dotacijos iš Maskvos, darbo jėga priklauso nuo Maskvos subsidijuojamų Grozno atstatymo darbų. Tačiau vieninteliam R. Kadyrovui Rusijoje leidžiamą turėti sau pavaldžią miliciją.
Remiantis žurnalistu Benu Judah, kuris yra parašęs knygą „Byranti imperija: kaip Rusija įsimylėjo Vladimirą Putiną“, 2000-2010 m. Rusijos vyriausybė Kaukazui išleido apie 30 mlrd. dolerių, iki 2025 m. planavo išleisti dar 80 mlrd. dolerių. Tokie planai buvo iki Krymo ir Ukrainos.
Pardavė istoriją Vakarams
Pasak politologo, šią įvykių versiją buvo galima lengvai prognozuoti.
L. Kojala teigia, kad nors čečėnų apkaltinimas buvo prognozuojamas dalykas, vis tik Rusijos teisėsaugininkai neatsakė į klausimą, kaip toks nusikaltimas galėjo būti įvykdytas Kremliaus panosėje, miesto centre.
Politologas atkreipia dėmesį, kad Rusijoje yra įtvirtinta galios vertikalė, šioje sistemoje saugumo tarnybos naudojasi demokratinėms sistemoms sunkiai suvokiamomis galiomis, todėl negebėjimas užkirsti kelio rezonansiniams nusikaltimams lyg ir signalizuotų apie sistemines bėdas.
„Aš pratęsiu mintį: net nesvarbu, kas yra užsakovas, ar tai padaryta su Kremliaus žinia, ar be jo žinios, bet faktas, kad atpirkimo taikiniu buvo pasirinktas žmogus, susijęs su R. Kadyrovo režimu. Dabar žvilgsnis kreipiamas į R. Kadyrovą“, - sakė L. Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, tai gali reikšti keletą dalykų: galbūt R. Kadyrovas tapo pernelyg nekontroliuojamas, o galbūt jis kaip tik tokiu būdu demonstruoja savo palankumą Vladimiro Putino režimui ir perlenkė lazdą?
„Pastaraisiais metais buvo konstatuota, kad Čečėnijos režimas tapo lojalia struktūra, kontroliuojamu žaisliuku V. Putino rankose. Tačiau tas lojalumas yra sukabintas tik siūleliais. Tai eina per R. Kadyrovo liniją asmeniškai, jo klanai visada buvo lojalūs Maskvai, kitaip nei kiti. Be to, ten vykstantys tapatybiniai procesai neturi nieko bendro su bendrąja Rusijos tapatybe. Visa tai laikosi per autoritarinį R. Kadyrovo valdymą ir tai, kad apie 90 proc. dotacijų Čėčėnija gauna iš Maskvos. Sudaromos sąlygos korupcijai, išlaikomas socialinis kontraktas su kitais klanais, bet jeigu tik atsirastų ekonominių problemų, nebeduotų pinigų – viskas ten vėl virstų į neapykantą Rusijai ir taptų separatizmo židiniu“, - svarstė L. Kasčiūnas.
Gal tai R. Kadyrovo šantažas V. Putinui?
R. Kadyrovas socialiniame tinkle skelbė Z. Dadajevą pažinojęs kaip tikrą Rusijos patriotą ir pažymėjo, kad jis niekuomet nieko nedarytų nukreipto prieš Rusiją. Tarp eilučių tarsi sakoma, kad B. Nemcovo nužudymas neprieštarauja Rusijos interesams. Kremliui ištikimas Čėčėnijos prezidentas teigia, kad Z. Dadajevas, kaip ir kiti musulmonai, buvo šokiruoti dėl islamą pašiepiančių Prancūzijos leidinio „Charlie Hebdo“ karikatūrų.
„Išsiskiria dvi aiškinimo kryptys: viena, kuri teigia, kad B. Nemcovas galėjo būti nužudytas dėl to, kad palaikė „Charlie Hebdo“, sakė, kad tai teroristinis aktas ir tarsi įžeidė musulmonus. Ir, žinoma, čečėnai, būdami musulmonai, priėmė tai labai asmeniškai. Bet tai vis tiek pagrindžia sąsają su V. Putinu, nes tikėti, kad po trumpo įrašo bloge, kurį B. Nemcovas parašė po atakos „Charlie Hebdo“, būtų pasiryžta tokiam dalykai, neįmanoma“, - teigia L. Kojala.
L. Kasčiūnas teigia, kad R. Kadyrovas gali signalizuoti V. Putinui, jog Čėčėnija vis dar yra Rusijos sudėtyje tik dėl R. Kadyrovo pastangų. Kitaip tariant, tai būtų tarsi R. Kadyrovo suorganizuotas V. Putino šantažas.
DELFI primena, kad B. Nemcovas buvo nušautas į nugarą vasario 28 d., kai ėjo su 23 metų Anna Durickaja per Didįjį Maskvos upės tiltą, esantį šalia Kremliaus.
B. Nemcovo nužudymas pakurstė spėlionių, kad tai gali būti politinė žmogžudystė. Šias kalbas paremia ir tai, kad nužudymas buvo įvykdytas itin profesionaliai, pats nusikaltimas vaizdo kamerų įrašuose uždengiamas sniego valymo mašinos, kuri gatve važiavo lyjant lietui.
Nors B. Nemcovas nebuvo įtakingas politikos veikėjas Rusijoje, tačiau gebėjo būti nepatogus. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka po nusikaltimo sakė, kad B. Nemcovas žadėjo pateikti įrodymų, jog Donbase kariauja rusų kariai.