Tačiau aneksavęs Krymą ir sukėlęs tikrą sumaištį Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pademonstravo savo pasiryžimą imtis net kraštutinių priemonių.
Baltijos valstybes, kitaip nei Ukrainą, saugo NATO skėtis, bet pats faktas, kad B. Obama šiais metais antrą kartą atvykstą į Rytų Europą rodo viena – padėtis rimta. Todėl kyla klausimas, ar B. Obama sugebės atgrasinti V. Putiną?
Baltijos šalims gerai, bet ukrainiečiams tai nepadės
Floridoje įsikūrusio Palm Beach valstijos koledžo profesorius Terry H. Randolphas DELFI teigė manantis, kad JAV prezidento vizitas turi atgrasomąją reikšmę, tačiau jis daugiau vilčių siejo su ketvirtadienį bei penktadienį Velse vyksiančiu NATO viršūnių susitikimu.
Panašios nuomonės laikėsi ir Vašingtone įsikūrusio „smegenų centro“ Atlantic Council viceprezidentė bei transatlantinių ryšių direktorė Frances G. Burwell. Jos nuomone, B. Obamos vizitas siunčia V. Putinui aiškią žinią, kad NATO narės jam nepasiekiamos.
„Manau, kad prezidentas V. Putinas šį vizitą interpretuos taip, kaip jis ir suplanuotas – užtikrinti sąjungininkes apie JAV įsipareigojimų vykdymą NATO ir Europai, tarp jų ir naujoms NATO narėms. Tačiau tai tikriausiai neįtikins V. Putino nuo agresyvių veiksmų Ukrainoje, kuri nėra NATO narė“, - DELFI teigė pašnekovė.
E. Lucasas: to nepakanka atgrasinti V. Putino
Britų analitikas Edwardas Lucasas irgi pabrėžė B. Obamos vizito svarbą, bet, jo nuomone, to nepakanka atgrasinti V. Putiną nelįsti prie Baltijos valstybių. Pasak jo, vizitas Taline pademonstruoja JAV įsipareigojimą ginti NATO pakraštyje įsikūrusias Baltijos šalis bei yra tarsi atpildas Estijai už tai, kad ji viena iš nedaugelio vykdo įsipareigojimą krašto apsaugai skirti ne mažiau nei 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Klausiamas, ar, jo nuomone, B. Obamos vizitas gali reikšti tam tikrą pripažinimą, kad jo paskelbta „perkrovimo“ politika Rusijos atžvilgiu buvo klaida, britų analitikas atsakė neigiamai ir priminė, kad didžiausias „perkrovimo“ iniciatorius buvo prezidento B. Obamos buvęs padėjėjas Rusijos klausimais Michaelas McFaulis.
E. Lucaso nuomone, „perkrovimas“ buvo pateisinama diplomatinė gudrybė siaurąja prasme, tačiau platesniame kontekste ji reiškė didelę nesėkmę.
Atlantic Council viceprezidentė F. G. Burwell savo ruožtu sako, kad žvelgiant iš šių dienų taško lengva kritikuoti „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu, tačiau anuomet ji davė tam tikrą vaisių.
„Ji padėjo bendradarbiauti su Rusija Afganistano ir Irano klausimais, nors iš dalies tai atspindėjo ir pačios Rusijos interesus. Ir mes gavome ginklų kontrolės sutartį. Tačiau taip pat akivaizdu, kad Rusija prie prezidento V. Putino nusprendė imtis kito kurso, kuris reiškia ne integravimąsi į pasaulio sistemą, bet priimtų tarptautinių normų pažeidinėjimą. Taip siekiama sustiprinti Rusijos galią ir pozicijas pasaulyje. „Perkrovimas“ suteikė galimybę Rusijai pasirinkti pozityvų kelią – nemanau, kad prezidentas B. Obama turi už tai atsiprašyti. Tačiau, nelaimei, mes dabar turime surasti naują būdą, kaip bendrauti su Rusija. O tai labai sunku ir brangu“, - sakė F.G. Burwell.
Kaip V. Putiną mato amerikiečiai
„ Aš nemanau, kad prezidentas B. Obama kada nors pripažins „perkrovimo“ politiką buvus klaida. Manau, kad jis pasakytų, jog tai buvo puiki galimybė pabandyti sukurti taikesnį pasaulį, bet Rusijos veiksmai šiuo metu įrodo, jog ja pasitikėti negalima. Ar B. Obama buvo naivus tikėdamas, kad „perkrovimas“ gali veikti? Galbūt“, - teigė ir T. H. Randolphas.
„Amerikiečių akimis, V. Putinas tikrai yra agresorius. Jis taip pat laikomas stipriu lyderiu, bet ne teigiama prasme, labiau kaip šalta, viską apskaičiuojanti figūra, kuris dėl savo tikslo padarys beveik bet ką. Tradiciškai amerikiečiai Rusiją ir jos lyderius vertina įtariai ir nepatikliai – tai tikriausiai Šaltojo karo palikimas“, - sakė T.H. Randolphas.
Tačiau, jo teigimu, dauguma amerikiečių V. Putino veiksmų nelaiko pavojingais jiems patiems, todėl JAV konfrontacinė politika su Rusija tikriausiai nesusilauktų plataus palaikymo visuomenėje.
„Vis dėlto, aš esu tikras, kad Krymo aneksija, Malaizijos oro lainerio pašovimas, besitęsianti Rusijos agresija Ukrainoje ir akivaizdi sankcijų strategijos nesėkmė daugumą amerikiečių privers tikėti, kad karinis sprendimo būdas yra efektyviausias norint pakeisti V. Putino skaičiavimus. Bet aš nemanau, kad tuo reikia labai įtikinėti amerikiečius, labiau tai europiečių problema. Mano nuomone, kolektyviniai NATO veiksmai yra vienintelė veiksminga strategija atgrasant Rusiją nuo tolesnės agresijos. JAV gali vadovauti NATO jėgų sutelkimui, bet europiečiai turi su tuo sutikti“, - sakė profesorius.