Baigiantis LRT vadovės kadencijai – antras bandymas imtis milijoninės vertės projekto

Pirmajam LRT bandymui atnaujinti savo pastatų kompleksą pasibaigus nesėkme ir teismuose, kadenciją baigianti dabartinė LRT administracija nutarė iš naujo pradėti procedūras. Šiuo metu naujas pirkimas sudarytas su tiekėju, kuris panašias paslaugas jau teikė.

Iš naujo pradėjo procedūras

Baigiantis LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės 5 metų vadovavimo kadencijai nutarta iš naujo pradėti procedūras. Kaip jau minėta, pirmą kartą siekiant atnaujinti pastatus pirkimo sutartis buvo pasirašyta su MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Šių metų kovo 14 dieną sudaryta nauja sutartis su šia įmone. Jos vertė – 10890 Eur.

Tokiu būdu nusipirktas ekspertinis vertinimas – konsultacijos dėl LRT naujojo pastato architektūrinio konkurso. Viešasis pirkimas buvo atliktas neskelbiamos apklausos būdu.

Sutartyje prie reikalavimų parašyta, kad „paslaugas, nurodytas šios techninės specifikacijos 6.1. punkte, atlikti ne vėliau kaip iki 2023 03 20“. Tęsiama toliau: „Projekto konkurso techninės užduoties projekto parengimas, kaip nurodyta šios techninės specifikacijos 6.2. punkte, ne vėliau kaip iki 2023 03 20.“ Urbanistinė projekto analizė-įžvalgos ir jos pritaikymas projekto konkurso techninėje užduotyje taip pat turėjo būti atlikta iki 2023 03 20.

Su Delfi bendravę architektai teigė, kad toks terminas yra ganėtinai trumpas.

Jie taip pat kėlė klausimą, kaip LRT užtikrins, kad vėl nenutiktų taip, jog konkurso nelaimėtų orientacinių kainų nesilaikantys architektai. Galiausiai svarstė, ar buvo būtina iš M. Marozo įmonės antrą kartą pirkti panašią paslaugą.

„Keista, kai pirmasis konkursas baigėsi nesėkme, vėl pasirenkamas tas pats tiekėjas – M. Marozo įmonė. Ar nenutiks taip, kad vėl viskas baigsis nesėkme? Įdomu ir tai, kad Lietuvos architektų rūmų atestuotų architektų sąraše M. Marozo pavardės nėra. Taigi, ar jis tikrai pajėgus dirbti prie tokio svarbaus projekto? Galiausiai kaip bus užtikrinta, kad vėl nenutiktų taip, kad LRT įvardija vienas sumas, o laimi visai jų nepaisantis architektas. Čia yra viešieji pinigai, todėl tikrai turėtų būti nubrėžtos kažkokios lubos. Visi architektai turi žinoti konkrečias sumas, kad vienodomis sąlygomis galėtų dirbti. Ir trečias klausimas, ar verta tokias dideles investicijas planuoti darbą baigiančiai LRT administracijai? Gal geriau tai palikti naujam vadovui. Gal jo vizija skirsis“, – kalbėjo vienas architektas, prašęs neviešinti jo tapatybės.

Delfi peržiūrėjo Lietuvos architektų rūmų internetiniame puslapyje skelbiamą atestuotų architektų sąrašą ir M. Marozo pavardės jame nerado.

Delfi kreipėsi į M. Marozą ir paprašė patikslinti šią aplinkybę, tačiau atsakymo negavome.

Iš M. Marozo įmonės panašios dvi paslaugos buvo nupirktos ir prieš skelbiant pirmąjį LRT pasato architektūrinį konkursą. Taigi, ar jau parengtų darbų nebuvo galima panaudoti antrą kartą? Į šį klausimą M. Marozas taip pat atsakymo nepateikė.

Pirmojo konkurso laimėtojas dalyvaus dar kartą

Tuo metu pirmojo architektūrinio konkurso laimėtojas Lukas Rekevičius Delfi teigė, kad jo įmonė „Aketuri architektai“ dalyvaus ir naujame konkurse.

„Žinoma. Jau tiek ten mums kainavo ta istorija, kad reikia tęsti“, - teigė L. Rekevičius.

Pirmą kartą architektūriniame konkurse dalyvavo ir UAB „Architektūros linija“. Jos paklausėme, ar ji ketina dalyvauti ir antrą kartą. Įmonės atstovas, architektas, profesorius Gintaras Čaikauskas Delfi teigė, kad kai kurie organizatorių sprendimai pirmą kartą nebuvo patys geriausi.

„LRT būstinės projektas yra išskirtinis savo tipologija, be to, pasižymi nestandartiniais reikalavimais architektūrai, vidaus patalpų išplanavimui. Padarius didelį įdirbį suvokiant konkurso užduotį ir statytojo poreikius natūraliai norisi darbą tęsti ir nepaleisti galimybės. Antra vertus, viskas priklausys nuo mūsų komandos užimtumo, bei kokie bus darbų pateikimo terminai. Labai svarbu, ar organizatoriai pasimokys iš pirmo nesėkmingo bandymo ir parengs aiškias ir konkrečias sąlygas, kurios užtikrins lygiavertę konkurenciją, adekvatų ir motyvuotą sprendinių vertinimą. Projektai buvo ne tik paviešinti, jie buvo net sureitinguoti paskirstant prizines vietas, o po viso to konkursas anuliuotas net neišmokėjus nei premijų, nei kompensacijų. Gaila, kad formuojasi tokia praktika, kad architektai kviečiami padirbėti neatlygintinai, organizatoriams pasiliekant teisę konkursus tiesiog imti ir panaikinti, po visų vertinimo ir nugalėtojų paskelbimo procedūrų pareiškiant, kad, pasirodo, visi darbai turėjo rimtų trūkumų...“ – teigė G. Čaikauskas.

Taip pat jis turėjo patarimų, ką daryti, kad ir antrasis konkursas nesibaigtų nesėkme: „Konkursuose visada labai svarbu aiškiai suformuluoti sąlygas ir jų laikytis. Tai turi galioti tiek dalyviams, tiek ir vertintojams. Ne viskas gali būti aprašyta vienareikšmiškai ir labai griežtai, nes tokiu atveju nebelieka laisvės kūrybai. Tačiau reikia įvardinti tam tikrus objektyvius aspektus, kurių reikia paisyti privalomai, o kurie momentai gali būti interpretuojami laisviau. Pavyzdžiui, praeito konkurso metu susidarė įspūdis, kad organizatoriai neapsisprendė, ar reikia išsaugoti medžius, ar ne. Sąlygose buvo apibrėžtos užstatymo bei želdynų ribos, tačiau lyginant sprendinius tai netapo kriterijumi, vėliau motyvuojant, kad, pasirodo, patys dalyviai turėjo nusistatyti medžių vertes. Kaip vėliau paaiškėjo, tokie ir panašūs neapsisprendimai kainavo konkurso sėkmę.

Be to, uždari viešieji konkursai turi būti nuasmeninti siekiant objektyviai įvertinti pasiūlymus. Jeigu pirmą kartą konkurse dalyvavę architektai sudalyvaus ir antrą kartą bei pateiks tokius pačius arba panašius siūlymus – automatiškai identifikuos savo autorystę. Iškils rimti klausimai organizatoriams, ar antrą kartą rengdami konkursą, iš esmės keis projektavimo užduotį ir jei ne, kas bus, jei antrą kartą dalyvaujantys autoriai ateis su panašiais į savo pirminius pasiūlymus, kas bus vertinimo komisijos sudėtyje, nes pirmojo konkurso darbai ir jų autoriai jau žinomi.“

LRT: apie kainą kalbėti dar per anksti

Delfi LRT paklausė, kiek rinkos dalyvių buvo apklausta renkantis konsultantą dėl naujojo pastato architektūrinio konkurso. Taip pat kada tikimasi nupirkti konkurso organizavimo paslaugą.

Iš M. Marozo įmonės panaši paslauga buvo nupirkta ir prieš skelbiant pirmąjį LRT pasato konkursą. Ar buvo būtina organizuoti naują pirkimą panašiai paslaugai pirkti?

Ar LRT administracijai žinoma, kad minėto pirkimo laimėtojas M. Marozas nėra Lietuvos architektų rūmų atestuotų architektų sąraše?

Pirmą kartą renkantis architektūros įmonę susiklostė situacija, kad LRT administracija kalbėjo apie kuklesnes lėšas, skirtas projektavimui, tačiau laimėtoju buvo paskelbta įmonė, kuri visiškai nepaisė sumų, apie kurias kalbėjo LRT vadovai. Kitaip tariant, laimėjo pats brangiausias pasiūlymas. Kiek šį kartą planuojama išleisti projektavimui? Ir kokių priemonių bus imamasi, kad vėl nesusiklostytų panaši situacija, kai laimi architektūros įmonė, nesivadovaujanti nubrėžtomis kainų lubomis? Kiek apskritai LRT planuoja išleisti pastatų atnaujinimui? Įskaitant projektavimą, rangos darbus ir įrangos įsigijimus?

Kada LRT administracija tikisi jau turėti architektūrinio konkurso laimėtoją ir pradėti rangos darbus?

Ar dabar yra tinkamas laikas planuoti tokias dideles investicijas, kai vyksta naujo LRT vadovo konkursas?

LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel pateikė savo komentarą.

„Pastatyti naują LRT pastatą yra kritinės svarbos projektas, kuriam įgyvendinti reikia daug laiko, todėl atidėlioti jį būtų neatsakinga.

Dabartinis LRT pastatas ne tik neatitinka šiuolaikinės žiniasklaidos poreikių, bet ir energetiškai neefektyvus. Tai tapo dar aktualiau pabrangus elektrai – vien 2022 m. buvo išleista daugiau nei 1,2 mln. eurų elektros sąnaudoms apmokėti. Taip pat dabartiniame LRT pastate yra labai sudėtinga užtikrinti privalomus priešgaisrinės saugos reikalavimus, o įdiegti modernią priešgaisrinę sistemą yra tiesiog neįmanoma.

Apmaudu, kad pirmąjį architektūrinės idėjos konkursą, kurio organizavimas kainavo apie 30 tūkst. Eur. be PVM, privalėjome nutraukti dėl formalumuose kilusių problemų, ir praradome daug laiko“, - teigė T. Rytel.

Jis pripažino, kad dabar procedūros pradėtos iš naujo: „Įsivertinę išmoktas pamokas pradėjome projektą iš naujo. Ir nors kai ką esame suplanavę daryti kitaip, stengiamės išnaudoti tai, kas buvo parengta pirmojo etapo metu ir užtikrinti darbų tęstinumą, todėl dėl naujojo pastato funkcinės programos atnaujinimo kreipėmės į M. Marozą, kuris tokią programą LRT parengė ir 2020 m. Tai darėme pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.

M. Marozui formulavome užduotį naujai peržiūrėti funkcinę programą ir atkreipti dėmesį į vietas, kurios sukėlė daugiausiai klausimų darbo grupėje. Atsižvelgėme į pastabas, todėl naujoje funkcinėje programoje yra svarbių atnaujinimų: yra perplanuotos sklypo ribos, kurios leidžia išspręsti privažiavimo prie pastato klausimą, atsižvelgta į darbuotojų naujai išreikštą poreikį techninėms patalpoms, peržiūrėti želdynai, esantys LRT sklype, nes šis klausimas buvo nagrinėjamas konkurse dalyvaujančių dalyvių teikiamose pretenzijose.

Taip pat M. Marozas LRT užsakymu parengė ir naują techninę specifikaciją. Dėl jos šiuo metu konsultuojamės su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) paskirtais darbuotojais. Dedame visas pastangas, atidžiai nagrinėjame visas detales, kad konkursas nestrigtų, o būtų sėkmingai įgyvendintas.

Naujo pastato poreikis yra labai didelis, todėl ir darbai, kurie jau užsitęsė dėl neįvykusio konkurso, privalo judėti į priekį, nepriklausomai, kas šiuo metu ar vėliau, pasibaigus generalinio direktoriaus konkursui, vadovaus visuomeniniui transliuotojui.

Kai paskelbsime architektūrinės idėjos konkursą, būtinai informuosime visuomenę.“

Paprašius patikslinti, kiek preliminariai planuojama sumokėti už projektavimo ir rangos darbus, LRT pateikė tokį atsakymą: „Nepaskelbus architektūrinės idėjos konkurso kalbėti apie projektavimo ir rangos darbus yra per anksti.“

Kaip nurodyta dokumentuose, pirkimo sutartis buvo pasirašyta 2023 03 14, o jau 2023 03 20 paslauga turėjo būti suteikta. Jei taip yra iš tiesų, ar pirkimo laimėtojas jau įvykdė savo įsipareigojimą.

„Kaip ir minėjome, stengiamės išnaudoti tai, kas buvo parengta dar anksčiau, todėl dėl funkcinės programos atnaujinimo kreipėmės į M. Marozą. Sutarties reikalavimuose yra nurodytos paslaugos, kurias įgyvendinti paslaugų teikėjas turėjo iki kovo 20 d.: funkcinės programos peržiūra ir atnaujinimas, projekto konkurso techninės užduoties projekto parengimas, urbanistinė projekto analizė. Kitas sutartyje įvardintas paslaugas pagal poreikį ketiname panaudoti per metus“, - nurodė LRT.

Tarybos pirmininkas: pastatas nėra pritaikytas dabartiniams poreikiams

Ar LRT Taryba yra informuota apie tai, kad LRT administracija nutarė iš naujo pradėti pastatų atnaujinimo procedūras? Jei taip, kokiu būdu ir kada įvyko informacijos suteikimas?

Galbūt LRT Taryba balsavo ir balsų dauguma įpareigojo LRT administraciją iš naujo skelbti pastatų atnaujinimo procedūras? Jei taip, kada toks balsavimas vyko?

Ar nemanote, kad tokias dideles investicijas galbūt tikslingiau būtų planuoti jau pasibaigus LRT generalinio direktoriaus konkursui, pareigas pradėjus eiti naujos kadencijos vadovui? Galbūt naujasis vadovas, jei nebus perrinkta dabartinė vadovė, turės savo viziją dėl pastatų atnaujinimo, kuri nebūtinai sutaps su dabartinės laikinai pareigas einančios administracijos vizija? Tokius klausimus Delfi uždavė LRT Tarybos pirmininkui Eugenijui Valatkai.

„LRT administracija periodiškai informuoja LRT tarybą apie veiksmus, susijusius su LRT pastatu. LRT, prieš metus privalėjusi nutraukti architektūrinės idėjos konkursą, ir toliau ieško sprendimų, kaip įgyvendinti šį visuomenei svarbų projektą. Manau, niekam nekyla abejonių, kad esamas pastatas nėra pritaikytas dabarties poreikiams. Tai ypač juntama, kai kalbama apie naujienų tarnybų darbą, kuomet visos redakcijos yra išsidėsčiusios skirtingose vietose. Taip pat matome, kad šis pastatas yra energetiškai neefektyvus. Konkursas yra didelis ir svarbus, susidedantis iš daug etapų.

Manome, kad administracija, nepaisant dabartinių aplinkybių, neturėtų pamesti darbų tęstinumo, o toliau siekti, kad visuomeninio transliuotojo žurnalistai turėtų tinkamas sąlygas profesionaliai atlikti savo darbą“, - teigė E. Valatka.

Laimėjo brangiausias pasiūlymas

2021 m. metais vyko pirmasis LRT bandymas atnaujinti savo valdomus pastatus. Tačiau tada viskas baigėsi nesėkme ir nemenkomis išlaidomis, kurios rezultato nedavė.

Tąkart buvo skelbiamas architektūrinis konkursas, kurį laimėjo pats brangiausias pasiūlymas. Konkurso vertinimo komisijai buvo pateikti 5 projektiniai pasiūlymai. Brangiausio – „Juosta“ – vertė siekė maždaug 179 376 740 mln. eurų su PVM. Šį pasiūlymą pateikė tuometinio Lietuvos architektų rūmų vadovo L. Rekevičiaus kontroliuojama įmonė „Aketuri architektai“. Visi kiti pasiūlymai buvo kur kas pigesni.

Vis dėlto LRT atstovai dar tik skelbiant konkursą įvardijo kur kas kuklesnes sumas. Sa.lt 2021 m. rugsėjo mėnesį rašė, kad LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas T. Rytel anksčiau teigė, jog LRT būstinę tikimasi pastatyti iki 2025 metų, ji turėtų kainuoti apie 47,5 mln. eurų.

L. Rekevičiaus įmonė 2019 metais prisidėjo rengiant „LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją“. CVPP svetainėje matyti, kad LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją parengė UAB „Optimalus progresas“. Tiekėjas pasitelkė ir subtiekėją UAB „Aketuri architektai“. 2019 m. pasirašytos sutarties vertė siekė 50.699,00 Eur. Būtent ten numatyta, kad reikalingas LRT pastatų atnaujinimas.

Tačiau tada studijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir L. Rekevičiaus įmonė, įvardyta projekto sąmata buvo kur kas mažesnė.

„Bendra investicijų suma projektui sudarytų 47,53 mln. Eur (su PVM)“, - rašoma studijoje.

Nors rengiant studiją sumos buvo įvardytos kur kas kuklesnės, vienas iš jos rengėjų L. Rekevičius pateikė kur kas brangesnį pasiūlymą „Juosta“ už daugiau nei 179 mln. eurų.

Nepavykęs konkursas pareikalavo didelių sumų

Kaip jau minėta, pirmiausia buvo parengta galimybių studija už daugiau nei 50 tūkst. Eur. Kad būtų surengtas architektūrinis konkursas, LRT 2021 03 24 pasirašė pirkimo sutartį su Lietuvos architektų sąjunga. Jos vertė – 32.307,00 Eur. Be to, VšĮ nacionalinis radijas ir televizija 2021 01 21 pasirašė 4.000,01 Eur vertės sutartį su MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Ja nusipirkta ekspertinio vertinimo ir konsultavimo dėl LRT naujo pastato architektūrinio konkurso paslauga.

2020 m. rugsėjo 15 d. su šia įmone buvo sudaryta dar viena sutartis už 9.147,60 Eur. Taip nusipirkta planuojamo naujo LRT pastato projektavimo techninės užduoties parengimo numatomam architektūriniam konkursui paslauga.

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau Delfi yra įvardijusi, kad architektūrinio konkurso išorės komisijos nariams sumokėta 3900 eurų.

Svarbu paminėti ir tai, kad architektūriniuose konkursuose yra būtina užtikrinti konfidencialumą. Vis dėlto tąkart kilo abejonė, kad šiuo atveju konfidencialumas nebuvo išlaikytas, mat konkurso laimėtojo pateikto projekto skyriuje „Prognozuojamo projektinės idėjos įgyvendinimo kaštai“ buvo paminėtas kitas projektas, prie kurio dirbo architektas L. Rekevičius. Buvo pasiremta Misionierių vienuolyno ansamblio pavyzdžiu.

Taip pat kitiems konkurso dalyviams kilo klausimų, ar konkurse gali dalyvauti galimybių studijos rengėjas, ar studijos rengimo metu gautos žinios jam nesuteiks dominuojančios padėties.

LRT Viešųjų pirkimų komisija nusprendė, kad L. Rekevičiaus įmonei konkurse dalyvauti galima.

Galiausiai sutartis su šia L. Rekevičiaus vadovaujama įmone taip ir nebuvo pasirašyta, todėl „Aketuri architektai“ kreipėsi į teismą, kur sulaukė dviejų nepalankių teismo sprendimų. O kasacinio skundo įmonė neteikė.

LRT architektūrinės idėjos konkurso vertinimo komisija priėmė sprendimą nutraukti konkursą – tai reiškia, kad nebuvo pasirašyta sutartis su nė vienu iš penkių konkurse dalyvavusių idėjų autorių.

Toks sprendimas buvo priimtas po konsultacijų ir diskusijų su Viešųjų pirkimų tarnyba.

Nesėkminga konkurso baigtis sukėlė nesutarimų tarp LRT administracijos ir konkurso laimėtojo „Aketuri architektai“. L. Rekevičiaus įmonė su skundu kreipėsi į teismą.

2022 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė paskelbė sprendimą, kuriuo „Aketuri architektai“ ieškinys atmetamas. Taip pat ji nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovei LRT 4082,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu. Architektų įmonė šį teismo sprendimą skundė. Tačiau ir Lietuvos apeliaciniame teisme nieko nepešė.