Naujienų agentūros ELTA užsakymu Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ rugpjūčio 20-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nuosekliai nuo metų pradžios augęs valstiečių populiarumas tarp apsisprendusiųjų balsuoti Seimo rinkimuose smuko 5 proc., iki 14 proc.
Tai yra pirmasis jų populiarumo susvyravimas nuo sausio, kai už juos buvo pasiryžę balsuoti 4,8 proc. rinkimuose ketinančių dalyvauti rinkėjų, jis beveik nuosekliai augo: vasarį jų populiarumas šioje grupėje siekė 7 proc., kovą – 8 proc., balandį – 12 proc., gegužę – beveik 18 proc., birželį – 17 proc., liepą – beveik 19 proc.
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė reitingo pasmukimą aiškina ir sezoniškumu, nes vasarą, kai yra atostogų metas, politinis gyvenimas aprimsta ir politikai mažiau rodosi viešojoje erdvėje, kita vertus, šios partijos patrauklumo nebepalaiko jos naujumo įvaizdis, kurį kūrė nauji veidai partijoje.
„Ypač Sauliaus Skvernelio atėjimas pavasarį sukėlė susidomėjimą, (...) liepą-rugpjūtį viešojoje erdvėje jo nelabai ir matėme. Dabar ir jo paties vertinimai šiek tiek sumažėjo, ir naujumas priblėso. Toje partijoje populiariausias yra Ramūnas Karbauskis“, – sakė R. Ališauskienė.
Taip pat dalį svyruojančių rinkėjų, pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, iš valstiečių nuviliojo mažesnės politinės jėgos, kurios artėjant rinkimams pradėjo aktyviau reikštis.
„Atsirado Puteikio-Krivicko koalicija ir žalieji, ir Artūras Zuokas truputį aktyviau pradėjo reikštis. Jie irgi dalį svyruojančių žmonių šiek tiek patraukė į save“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, labiausiai valstiečių sėkmė priklausys nuo to, kiek jiems pavyks patraukti dėmesį į save rugsėjį.
„Viena bėda visoms partijoms, kad rugsėjį yra daug to rinkiminio triukšmo, nes visi bus aktyvūs, ar jie sugebės nepaskęsti visų partijų balsų chore, nes jie buvo gana aktyvūs ir matomi, kai kitos partijos dar nieko nedarė“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Valstiečiams svarbu išsiskirti iš to bendro priešrinkiminio triukšmo ir atkreipti į save dėmesį, o socialdemokratams, pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, būtų geriau, jeigu būtų labiau triukšmaujama apie kitus, tokioje situacijoje juos vėl daugiau žmonių palaikytų.
R. Ališauskienė pabrėžė, kad jų reitingų kritimas sustojo. Rugpjūtį jų populiarumas tarp apsisprendusių dalyvauti rinkimuose ūgtelėjo 5 proc., iki 23,9 proc.
„Jeigu kalbame apie tuos, kas ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, tai nuo metų pradžios jie pradėjo praradinėti balsus, nors iki tol labai stabiliai laikėsi, nes sausį buvo 33 proc., vasarį – 28 proc., kovą – 26 proc. , balandį – 25 proc., gegužę – 19 proc., birželį – 22 proc., liepą – 19 proc. , po to vėl – 24 proc. Čia pakankamai nemažai tų balsų ir nuėjo valstiečiams, per mėnesį tarsi sustojo kritimas“, – sakė R. Ališauskienė.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad rugpjūtis – atostogų metas, kai „nebuvo kažkokių didelių triukšmų, skandalų ir veiksnių, kurie mažina socialdemokratų populiarumą“.
„Tai buvo iki krašto apsaugos (viešųjų pirkimų. – ELTA) istorijų, tai sunku pasakyti, kaip tai paveikė“, – sakė R. Ališauskienė.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, tarp apsisprendusių dalyvauti rinkimuose didžiausią palaikymą pastaruoju metu turi Lietuvos socialdemokratų partija – 24 proc., o dar dvi partijas palaiko daugiau nei po dešimtadalį rinkimuose ketinančių dalyvauti rinkėjų – tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – kiek daugiau nei 14 procentų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 14 procentų.
Po dešimtadalį rinkimuose ketinančių dalyvauti gyventojų nurodė, kad jie balsuotų už Darbo partiją – 10 procentų bei partiją Tvarka ir teisingumas – 10 procentų, kurios populiarumas per mėnesį išaugo 3 procentiniais punktais.
Dar pakankamą rinkėjų palaikymą – daugiau nei 5 procentus, kad galėtų tikėtis patekti į Seimą turi LR liberalų sąjūdis – daugiau nei 7 procentai, o kiek mažesnį nei 5 procentų palaikymą kol kas turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Už kitas partijas ketino balsuoti mažesnė dalis potencialių rinkėjų: už Lietuvos centro partiją – 3 procentai, už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) – 2 procentai, po vieną procentą už Lietuvos žaliųjų partiją, Lietuvos liaudies partiją bei partiją „Jaunoji Lietuva“, o už partiją „Lietuvos sąrašas“ ir partiją „Drąsos kelias“ mažiau nei 1 procentas ketinančių rinkimuose dalyvauti gyventojų.
7 procentai apklaustų gyventojų, nors ir ketina dalyvauti rinkimuose, bet dar neapsisprendė, už kurią partiją balsuoti.
Tarp visų rinkėjų – ir apsisprendusių ateiti į Seimo rinkimus, ir likusiųjų, didesnį palaikymą turėjo Lietuvos socialdemokratų partija – už ją per rinkimus ketino balsuoti 18 proc. turinčių rinkimų teisę šalies gyventojų.
Antroje ir trečioje vietose buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12 proc. bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11 proc.
Daugiau nei 5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų per Seimo rinkimus spalio 9 d. ketina balsuoti už Darbo partiją – 8 proc., už partiją Tvarka ir teisingumas – 8 proc. bei už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – 7 proc., o kiek mažesnį nei 5 proc. palaikymą turi 3 partijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 proc., Lietuvos centro partija – 3 proc. bei Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 2 proc.
Kaip parodė apklausa, vieno procento gyventojų palaikymą turi Lietuvos žaliųjų partija, partija „Jaunoji Lietuva“ bei Lietuvos liaudies partija, o mažiau nei po pusę procento šalies gyventojų ketina balsuoti už partiją „Lietuvos sąrašas“ bei partiją „Drąsos kelias“.
Lyginant su liepos mėnesį vykusia apklausa, 3 procentiniais punktais padidėjo Lietuvos socialdemokratų partijos palaikymas, o 2 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie per spalio 9 dienos rinkimus ketina balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas bei LR liberalų sąjūdį. Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikymas.
Ketvirtadalis – 24 proc. – respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Vasaros pabaigoje vykusi apklausa parodė, kad mažiau nei pusė – 46 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų – ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, o penktadalis – 21 proc. – nurodė, kad neketina dalyvauti rinkimuose.
Kas trečias – 33 proc. – apklaustų gyventojų kol kas nėra apsisprendę, ar dalyvautų Seimo rinkimuose. Lyginant su liepos mėnesio pradžioje vykusia apklausa, pokyčiai yra minimalūs – 1 procentiniu punktu padaugėjo respondentų, ketinančių dalyvauti rinkimuose.
Valstiečių reitingams smunkant, jų lyderių populiarumas išlieka
Per mėnesį nežymiai smuktelėjus LVŽS reitingams jos partijos pirmininko R. Karbauskio ir „veido“ S. Skvernelio populiarumas išlieka. Šie politikai tebėra vieni populiariausių, rodo naujausia visuomenės nuomonės apklausa.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20-30 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, rugpjūtį šalies gyventojai palankiausiai įvertino Prezidentą Valdą Adamkų – jį palankiai įvertino 77 proc. apklaustųjų. Antroje pozicijoje pagal populiarumą – antrąją kadenciją šalį valdanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią palankiai įvertino 69 proc. respondentų. Šalia buvusių ir esamų šalies vadovų populiarumu nedaug atsilieka LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis – jį palankiai vertina 60 proc. gyventojų. Įdomu, kad LVŽS reitingas šiuo metu siekia 11,5 proc. ir tai yra antra populiariausia partija po socialdemokratų. Tiesa, per mėnesį „valstiečių“ populiarumas, priešingai nei R. Karbauskio, smuktelėjo 3 procentiniais punktais.
59 proc. respondentų nurodė palankiai vertiną SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Populiarumu gali pasigirti ir kitas LVŽS atstovas, šios partijos vedlys spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose – buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, kurį palankiai vertina 54 proc. respondentų. Ekonomistę, Vilniaus miesto tarybos narę Aušrą Maldeikienę palankiai vertiną nurodė 51 proc. gyventojų. Dar pusė, arba 50 proc., apklaustųjų simpatijas atidavė Vilniaus merui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui Remigijui Šimašiui, neseniai stojusiam prie šios partijos vedlio vairo.
Dar 8 visuomenės veikėjus šalies gyventojai dažniau įvertino palankiai nei nepalankiai – tai Europos Parlamento (EP) narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, užsienio reikalų ministras taip pat socialdemokratas Linas Antanas Linkevičius, Seimo narys „darbietis“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Kauno meras, visuomenininkų organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis, Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, europarlamentaras Antanas Guoga, parlamentaras Naglis Puteikis ir Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Nepalankiausiai šalies gyventojai įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį – šį politiką nepalankiai vertina 69 proc. gyventojų. 68 proc. teigė nepalankiai vertiną Seimo opozicijos lyderį, konservatorių Andrių Kubilių, 67 proc. – Seimo Pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę. 62 proc. respondentų neigiamai atsiliepė apie partijos Tvarka ir teisingumas narį parlamentarą Petrą Gražulį, 59 proc. – apie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininką Vytautą Landsbergį. Dar 56 proc. nepalankiai įvertino buvusį Vilniaus merą, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką, o 52 proc. „tvarkiečių“ lyderį, EP narį Rolandą Paksą.
Kaip pažymi sociologai, liepos antra pusė ir rugpjūčio pradžia yra atostogų metas tiek gyventojams, tiek ir politikams, tad, kaip parodė rugpjūčio antroje pusėje vykusi apklausa, per šią politinio gyvenimo pertrauką pagerėjo gyventojų nuomonė apie beveik visus apklausoje vertinamus politikus. Labiausiai, t.y. 13 procentinių punktų, padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina EP narį A. Guogą. 8 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį pagerėjo Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus, užsienio reikalų ministro L. A. Linkevičiaus bei Kauno mero V. Matijošaičio vertinimas, o 5-7 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino net 12 politikų ir visuomenės veikėjų – Seimo vicepirmininkę konservatorę Ireną Degutienę, G. Nausėdą, R. Šimašių, V. Blinkevičiūtę, E. Gentvilą, TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį, EP narį, Darbo partijos pirmininką Valentiną Mazuronį, R. Paksą, N. Puteikį, R. Karbauskį, A. Paulauską bei A. Zuoką.
Per pastarąjį mėnesį pablogėjo tik vieno politiko vertinimas – 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Seimo narį „tvarkietį“ P. Gražulį.
Kitų politikų vertinimai nepasikeitė ar pokyčiai yra paklaidos ribose.