Kol vieni vaikai miega, kiti užsiima ramia veikla. Vietoje dviejų valandų vartymosi lovose, vaikams sudarytos galimybės praleisti laiką kitaip.
„Mėgstame į lauką išeiti, kai yra labai geras oras. Taip pat galime ir dėlionę padėlioti, pažiūrėti, ką nors įdomaus, apie gamtą pakalbėti“, – LNK žinioms pasakojo Vilkpėdės lopšelio–darželio mokinio padėjėja Karina.
Tokią praktiką šis sostinės lopšelis–darželis taiko jau ne vienerius metus, pietų miego atsisako apie 10 procentų vaikų. Didžioji dalis jų – iš priešmokyklinės grupės.
„Pastebėjome, kad atsiranda daugiau vaikų su ta problema, jie prastai emociškai jaučiasi“, – teigė Vilkpėdės lopšelio–darželio direktorė Lina Banaitienė.
Dar vienas signalas, privertęs imtis pokyčių – į Tėvynę grįžusių emigrantų nerimas.
„Ten nėra tos pietų miego praktikos darželiuose. Taigi, vaikui pereiti prie visiškai neįprasto režimo yra iššūkis, savotiškas stresas“, – kalbėjo L. Banaitienė.
Nors situacija šalyje gerėja, apie trečdalį šalies darželių vis dar laikosi senų įpročių – liepa vaikams miegoti.
„Tų atvejų buvo labai įvairių, nuo to, kad vaikai pradėdavo vėl šlapintis į lovą iki to, kad vaikai nusigrauždavo nagus dėl to, kad nenorėdavo miego, nenorėdavo eiti į darželį“, – tikino Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė–Zabukė.
LNK žinių pašnekovė pasakojo, kad dėl pokyčių susivienijusios šeimos kovojo beveik penkerius metus, beldėsi į savivaldybes, ministerijos langus, kol galiausiai buvo išgirstos.
„Pasakojome apie mokslininkų tyrimus, skaudžias tėvų patirtis, vaikų emocinę žalą, jeigu į jų poreikius nėra atsižvelgiama. Tai jau davė rezultatą“, – tikino U. Žukauskaitė–Zabukė.
Nuo gegužės pokyčių turės imtis visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nemiegantys vaikai galės ramiai praleisti laiką ne bet kur, o tam specialiai pritaikytose patalpose.
Ministerija dėl to anksčiau sulaukdavo nemažai skundų.
„Kad išvesdavo į tas patalpas, kurios buvo nepritaikytos vaikų poilsiui, galbūt ne visai saugios. Arba jeigu vaiką palikdavo toje grupėje, ir, sakykime, nebūdavo pasirūpinama tinkamu apšvietimu, nerandama tam vaikui patalpos su užtektinai šviesos“, – LNK žinioms sakė sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Giedrė Namajūnaitė.
Ikimokyklinio ugdymo asociacijos prezidentė tikina, kad naujovės bus rimtas iššūkis nemažai daliai darželių. Mat trūksta mokytojų, kurie turėtų nemiegančius vaikus prižiūrėti.
„Automatiškai turi atsirasti dar vienas pedagogas, kuris galėtų užimti ir organizuoti tas ramias veiklas. Puikiai žinome, kad vaikams tos veiklos turi būti kintančios, įdomios“, – kalbėjo Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė.
„Mes esame taip susitarę, kad mokinio padėjėjos yra dvi, kurios turi po ketvirtį krūvio, jos ateina į tą grupę, pasitinka vaikus ir su jais užsiima kažkokia veikla“, – sakė Vilkpėdės lopšelio–darželio direktorė.
Didžioji dauguma darželių, ypač mažesniuose miestuose, statyti mažiausiai prieš 30 metų, todėl įrengti ar atnaujinti patalpas reikės papildomo finansavimo iš savivaldybės.
„Senuose darželiuose tų erdvių labai trūksta, nėra atskirų nei sporto, nei aktų salių. Stygius yra patalpų. Todėl čia ir kalbama apie nemažas investicijas“, – sakė Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė.
Savivaldybių asociacija didelės problemos čia neįžvelgia. Tikina, kad tiesiog užteks pakoreguoti įstaigų darbuotojų etatus.
„Jeigu iš tikrųjų matome, kad atsiranda vienas arba kitas papildomo pusės ar vieno etato poreikis, tai pilnai galima jį padaryti, visų pirma tinkamai panaudoti žmogiškuosius išteklius, kuriuos turi. Galbūt reikės vieno ar kito priedo, galbūt koeficientus pakoreguoti. Bet tai yra pilnai išsprendžiamas dalykas“, – svarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Dėl papildomo finansavimo sako, kad kiekviena savivaldybė turi vertinti atskirai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: