Bendrovė „Turtuvos grupė“ ginasi, kad viskas čia tvarkoje: esą 90-metis rokiškėnas pats juos susirado ir paprašė paskolinti pinigų. „Turtuvos grupės“ direktorė Agnė Raziūnė skundžiasi, kad ją dėl skolos šantažuoja Seimo nario padėjėjas. Tačiau įsigilinus į istoriją kyla klausimų, kas ką iš tiesų šantažuoja.
Apie paskolą sužinojo praėjus mėnesiui po mirties
Vietoje to, kad rašytų disertaciją, K. Rudokas turi spręsti nemalonius senelio palikimo klausimus. Pasak K. Rudoko, tai, kad senelis galimai buvo paėmęs paskolą, sužinojo tik priėmęs palikimą.
„Kiek senelį pažįstu, jis negalėjo paimti – jis niekad nesiskolindavo ir kitiems neskolindavo. Juoba jis ir santaupų, ir keliasdešimt hektarų miško turėjo, nebuvo taip, kad galo su galu nesudurtų“, – DELFI kalbėjo K. Rudokas.
Kovą Anapilin išėjęs Bronislovas Luža iki mirties buvo blaivaus proto, gyveno savo bute Rokiškyje, kur juo rūpinosi socialiniai darbuotojai, išplaudavę grindis ir atnešdavę šilto maisto. Testamentu savo turtą B. Luža paliko anūkui K. Rudokui. Šis sutiko priimti testamentu paliktą turtą.
Žinia apie senelio skolą K. Rudoką pasivijo praėjus mėnesiui po mirties. „Turtuvos grupės“ prašymu, Rokiškio rajono apylinkės teismas savo nutartimi patvirtino 12 tūkst. 714 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniui K. Rudokui.
K. Rudokas sužinojo, kad Rokiškyje gyvenęs senelis prieš porą metų iš „Turtuvos grupės“ pasiskolino 30 tūkst. litų, o už naudojimąsi paskola įsipareigojo mokėti 2,5 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo paskolos sumos. Paskola išduota neterminuotam laikui.
Teismas konstatavo, kad mirties dieną B. Luža turėjo likusią neįvykdytą 12,714 tūkst. Eur dydžio turtinę prievolę, kuri susidaro iš 8688,60 Eur paskolos sumos ir 4025 Eur palūkanų. Per pusantrų metų B. Luža tesumokėjo 217 EUR palūkanų.
Tik ir laukė, kol senolis numirs?
Išsigandęs K. Rudokas pagalbos kreipėsi į „šiek tiek pažįstamą“ Seimo narį Remigijų Ačą. Iš parlamentaro komandos K. Rudokas sako išgirdęs, kad taip būti negali: teisininkus stebino, kad kažkas 90-mečiui išdavė paskolą, tačiau per pusantrų metų taip ir nesikreipė dėl negrąžinamos sumos.
K. Rudoko aiškinimu, senelis namuose laikydavo ne daugiau 1000 litų. Jam mirus anūkas bute rado 500 EUR. Paveldėtojas sako iš pradžių manęs, kad senelis galėjo „sudurnavoti“, tačiau dabar iš viso abejoja, ar tokia paskola jam buvo išduota. Be to, jis nemato, kad senelis už pasiskolintus pinigus būtų ką pirkęs.
Kaune gyvenantis vyras stebisi, kad „Turtuvos grupės“ tinklalapyje apie dalijamus kreditus nieko nekalbama. „Kaip senelis, būdamas Rokiškyje, neturėdamas interneto ir prenumeruodamas tik „Gimtojo krašto“ laikraštį, galėjo sužinoti apie kažkokią Kaune esančią „Turtuvos grupę?“, – retoriškai klausia jis.
Pašnekovas pabrėžia į Seimo narį R. Ačą konsultacijos kreipęsis po to, kai iš bendrovės išgirdo, kad neatsiskaičius gali tekti išeiti iš savų namų. Nesusimokėjus bendrovė esą grasino teismu, antstoliais. „Kalbant telefonu man jie pasirodė nepatikimi, pavyzdžiui, niekada neprisistato, kas skambina – sako, „Turtuvos atstovas“. Susidarė įspūdis, kad jie specialiai laukė, kol senelis numirs ir tada galės prisiknisti“, – sako K. Rudokas.
Jis aiškina nežinia už ką turintis atiduoti beveik 13 tūkst. eurų. Vis dėlto, jei tokia paskola iš viso buvo, anūkas žada skolą padengti. Įtarimų jam kyla, nes tėra vienintelis paskolos įrodymas – lapai su paskolos sutartimi, kuriame senelio ir įmonės duomenys įrašyti ranka, pavardė linksniuojama su klaidomis.
K. Rudokas stebisi, kad „Turtuvos grupė“ užsiima skolų prevencija, konsultuoja mokumo klausimais, bet pati dalija paskolas 90-mečiams.
Bendrovės vadovė: mums grasino ir šantažavo
Apie šią istoriją DELFI sužinojo ne iš K. Rudoko, o iš „Turtuvos grupės“ generalinės direktorės A. Raziūnės.
Skolų išieškojimu ir administravimu užsiimančios bendrovės vadovė A. Raziūnė į DELFI kreipėsi dėl, jos teigimu, Seimo nario padėjėjo šantažo.
A. Raziūnė aiškino 2014 m. vasarą suteikusi paskolą 90-mečiui B. Lužai. Prieš mėnesį žmogus mirė, jo testamentu paskirtą palikimą priėmė anūkas. „Jis priėmė palikimą, tačiau dabar atsisako grąžinti skolą“, – situaciją nupasakojo A. Raziūnė.
Iš pradžių anūkas esą skolą sutikęs grąžinti, tačiau po poros dienų persigalvojęs. „Jis pradėjo kalbėti Seime turįs draugą ir nebežinojo, ar mokės. Praėjusį antradienį, į darbo dienos pabaigą, bendru numeriu paskambino Jurius Petreikis ir prisistatė Seimo nario R. Ačo padėjėju. Skambino iš fiksuoto Seimo numerio“, – iš Kauno atvykusi į DELFI redakciją, guodėsi A. Raziūnė.
Po kurio laiko perskambinusi tuo pačiu telefonu direktorė tikina sulaukusi klausimų, ar bendrovė „eis iki galo“. „Kai atsakiau, kad taip, eisime iki galo, nes negalime dovanoti mūsų paskolintų ir uždirbtų pinigų, jis pradėjo aiškinti, kad mūsų dokumentai ir visa skola nesąmonė, kad mes turime pamiršti ir atsisakyti“, – sako „Turtuvos grupės“ direktorė. Moteris aiškina, kad jai pasiūlyta ginčą išspręsti taikiai – atsisakyti kreditorinių reikalavimų. A. Raziūnė sako sulaukusi pažadų kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Mes tai supratome kaip daromą poveikį, grasinimą ir šantažą. Iš pradžių nepatikėjome, paskambinome pačiam R. Ačui ir paklausėme, ar tikrai pas jį dirba toks padėjėjas, ar jis žino situaciją. Jis pripažino, kad toks padėjėjas dirba, jis žino situaciją ir kreipsis į Generalinę prokuratūrą bei numetė ragelį“, – tikino A. Raziūnė.
Redakcijoje viešėjusi moteris atsisakė fotografuotis motyvuodama grėsme dėl saugumo.
Antradienį A. Raziūnė DELFI informavo, kad Kauno apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido areštuoti K. Rudoko turto už 12 tūkst. 714 Eur – tiek, kiek jo senelis liko skolingas bendrovei.
Kreipėsi į prokurorus: sutartis su 90-mečiu neįtikina
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje Seime dirbantis J. Petreikis DELFI pasakojo, kad Seimo narys R. Ačas gavo elektroninį piliečio laišką. Minėtame laiške K. Rudokas papasakojo sutikęs priimti palikimą ir tik paskui sužinojęs apie senelio turėtą skolą. Nustebęs vyras norėjo sužinoti, kaip jam šioje situacijoje elgtis.
Pasak J. Petreikio, R. Ačas paprašė turimų dokumentų bei žadėjo juos duoti įvertinti teisininkui. „Aš esu teisininkas, pažiūrėjau gautus dokumentus, peržiūrėjau ir pasikonsultavau su kolegomis. Man sandoris pasirodė įtartinas ir aš tą referavau Seimo nariui. Juk negalėtumėte patikėti, kad prieš akis matote paskolos sutartį, kurią pasirašo 90 metų asmuo, kuriam tą dieną paskirta globa – jis negali savimi pasirūpinti. Be to, firma jam duoda pinigus grynaisiais – 30 tūkst. Lt“, – stebisi J. Petreikis.
Įtarimų kėlė ir tai, kad paskolos sutartis neterminuota, per dvejus metus nebūta raginimų grąžinti paskolą. „Aš paskambinau į firmą ir paklausiau, ar tikrai taip žada būti – ar mes eisime į ginčą, ar jūs manote, kad suklydote, mat man čia paskolos sutartimi nekvepia. Aš prisistačiau vardu ir pavarde, neslėpiau, kad skambinau iš Seimo, nes sulaukėme kreipimosi į Seimo narį. Jie klausė, ar mus spaudžiate, aš atsakiau, kad tik klausiu nuomonės, nes turiu patarti, ką žmogui toliau daryti“, – aiškina Seimo nario padėjėjas. Jis tvirtina, kad apie grasinimus nebuvo nė kalbos.
Tada, sako J. Petreikis, ir prasidėjo puolimas – bendrovės vadovė žadėjo dėl spaudimo kreiptis į žurnalistus. Jei jo keliami įtarimai nepasitvirtins, J. Petreikis žada į įmonę paskambinti ir atsiprašyti.
„Tačiau kol kas manęs niekas negali įtikinti, kad 90 metų senolis ima 30 tūkst. Lt paskolą su 2,5 proc. mėnesinėmis palūkanomis, kurios viršija jo gaunamas pajamas“, – sakė pašnekovas.
Praėjusią savaitę R. Ačas dėl šios istorijos kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir policijos generalinį komisarą Liną Pernavą. Kreipimesi į prokurorus R. Ačas sako gavęs K. Rudoko prašymą padėti apsiginti nuo galimai nusikalstamu būdu veikiančių asmenų, siekiančių neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Teisėsaugos prašoma išnagrinėti išdėstytas aplinkybes ir, nustačius nusikalstamos veikos požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Mano nuomone, aplinkybės, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su 90 metų amžiaus asmeniu (kuriam tuo metu jau buvo paskirta globa), ši paskolos sutartis yra neterminuota, o paskolos sutarties dalykas - 30.000,00 Lt perduoti B. Lužai grynais sutarties sudarymo dieną, pagrįstai leidžia manyti, jog tokie UAB „Turtuvos grupė“ veiksmai turi nusikalstamos veikos, kuria siekiama neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, požymių. Yra pagrindo manyti, kad B. Lužos parašai ant paskolos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito yra suklastoti arba išgauti apgaule, pasinaudojant garbiu asmens amžiumi ir ribotu gebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę ir galimas pasekmes. Be to, siekiant įtikinti, kad B. Luža vykdė prievolę pagal paskolos sutartį, UAB „Turtuvos grupė“ pateikė mokėjimo nurodymo kopiją (pridedama), kuri neva įrodo, kad B. Luža grąžino UAB „Turtuvos grupė“ dalį skolos, t.y. iš AB Lietuvos paštas sąskaitos į UAB „Turtuvos grupė“ pervedė 750 Lt“, – rašoma kreipimesi.
Paskolą išdavė po „ilgų derybų“
Kodėl įmonė neribotam laikui išdavė tūkstantinę paskolą gyvenimo saulėlydį pasiekusiam rokiškėnui?
„Turtuvos grupės“ vadovė tikino paskolą išdavusi po „ilgų derybų“. Pasak A. Raziūnės, įmonę senolis susirado pats. „Tokia buvo sutarties sąlyga, termino nebuvo, nes jis pats nežinojo, kaip čia kas bus. Pirmą mėnesį jis mums sumokėjo palūkanas, bet mes parašėme raštą, kad pagal sutarties sąlygas jam neprivaloma kas mėnesį mokėti“, – į klausimą, kodėl paskola išduota neapibrėžtam laikui, atsakė A. Raziūnė. Jos aiškinimu, bendrovė B. Lužai palūkanas grąžino – esą sutarta, kad palūkanos bus sumokėtos kartu su grąžinama suma.
Pašnekovės tvirtinimu, pinigų senoliui reikėjo, nes jis bylinėjosi su giminėmis. A. Raziūnė sakė pinigus B. Lužai atidavusi grynais susitikimo metu Rokiškyje. Pašnekovės teigimu, buvo tikėtasi, kad pensininkas skolą grąžins greičiau. „Mes konkrečiai jo turto netikrinome. Mes juo pasitikėjome“, – į klausimą, ar bandė išsiaiškinti senolio turimo turto vertę, atsakė verslininkė. Tai, kad senolis mokus, ji aiškino patikrinusi per „Creditinfo“ informacinę sistemą.
A. Raziūnė pasakojo, kad su skolininku kalbėta likus porai mėnesių iki jo mirties. „Skambinome jam ir kovo mėnesį, tačiau jis nebeatsiliepė, išsiaiškinome, kad jau viskas“, – kodėl pusantrų metų senolio nespaudė grąžinti skolos, aiškino A. Raziūnė.
Pernai A. Raziūnė su Vytauto Šustausko vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga nesėkmingai dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje deklaracijoje ji nurodė turinti sutuoktinį Andrių Raziūną.
K. Rudokas ir J. Petreikis pastebėjo, kad „google“ paieškos sistema pateikia keletą asmenų tokiu vardu ir pavarde. Vienas Andrius Raziūnas – asmuo, 2011 m. nuteistas septynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaip rašė „Kauno diena“, per kelis vasaros mėnesius, dažniausiai prisistatydamas „Kauno vandenų“, elektros tinklų arba šarvuotų durų bendrovės vadybininku, A. Raziūnas apvogė 24 pensininkus, iš kiekvieno buto išsinešdamas vidutiniškai po kelis tūkstančius litų.
DELFI A. Raziūnės paklausė, ar šis žmogus nėra jos sutuoktinis:
– Koks jūsų sutuoktinio vardas?
– Andrius.
– Ir J. Petreikis, ir K. Rudokas pastebi, kad vienas Andrius Raziūnas buvo teistas.
– Mano vyras?
– Taip.
– Tegul jie sako, ką jie nori. Kiek aš žinau, tokių andrių raziūnų ne vienas Lietuvoje.
– Ar galite patvirtinti, kad jūsų vyras A. Raziūnas nebuvo teistas?
– Ar galiu aš jums perskambinti?
– Bet į tokį klausimą galite atsakyti ir dabar – juk žinote, ar vyras teistas, ar ne.
– Taip žinau. Ne, nėra.
Lietuvos bankas: sutarties teisėtumą gali vertinti tik teismas
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Jekaterina Govina atsakyme DELFI nurodė, kad UAB „Turtuvos grupė“ nėra įtraukta į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, tad nėra prižiūrima Lietuvos banko.
„Vartotojų, sudarančių vartojimo kredito sutartis su į šį sąrašą įrašytais juridiniais asmenimis, interesus saugo Vartojimo kredito įstatymas. Šis įstatymas numato privalomas sąlygas vartojimo kredito teikimo veiklai, pavyzdžiui, reikalaujama, kad prieš išduodant vartojimo kreditą būtų įvertintas asmens kreditingumas, kad jam būtų suteikta reikiama informacija apie sutartį ir pan. Kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų, prižiūri Lietuvos bankas. Šiuo atveju, kadangi minėta įmonė nėra mūsų prižiūrima, neturime teisės vertinti pateiktos sutarties atitikties Vartojimo kredito įstatymui“, – teigia J. Govina.
Kita vertus, atkreipia dėmesį LB atstovė, įstatymai nedraudžia skolinti pinigų, jei tai nėra nuolatinė pajamas generuojanti veikla. Remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintu sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. LB iki šiol neturėjo informacijos apie „Turtuvos grupės“ vykdytą vartojimo kreditų teikimo veiklą.
Civilinis kodeksas numato atvejus, kuomet konkretus sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.
„Pavyzdžiui, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ir panašiai sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį. Taigi šios konkrečios sutarties teisėtumą galėtų vertinti tik teismas“, – aiškina J. Govina.
LB atkreipia vartotojų dėmesį: prieš imdami vartojimo kreditą, įsitikinkite, ar vartojimo kredito davėjas yra įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Tik taip jums bus garantuojama didžiausia įstatymų numatyta apsauga.
Esate pakliuvę į panašią situaciją? Teko patirti, ką reiškia paveldėti skolą? Jūs ar jūsų pažįstami esate įkliuvę į greitųjų kreditų liūną? Prašome Jūsų – pasidalykite savo patirtimi ir perspėkite kitus! Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skola“!