Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad teisėsauga mano turinti duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, bet jų nepakanka įtarimams pareikšti. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad Baudžiamojo proceso kodekse kalbama apie „asmenį, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką“ ir kuris sutinka duoti tokius parodymus.
Kaip pranešta prieš kelias savaites, pareigūnai taip pat apklausė visą praėjusios kadencijos Liberalų sąjūdžio frakciją.
Patys liberalai svarsto įvairias galimybes: nuo ramaus laukimo ir kasdienio darbo su rinkėjais iki partijos išsivaikščiojimo pačiu blogiausiu atveju. Tik tuo blogiausiu scenarijumi įvardijamas visai ne įtarimų pareiškimas partijai (apie tai esą svarstoma mažai).
Vienas liberalų atstovas svarstė, kad didžiausias smūgis Liberalų sąjūdžiui grėstų, jei E. Masiulis nebūtų apkaltintas ir sumanytų grįžti į partiją siekti reabilitacijos. „Tada būtų sprogimas, partija išsivaikščiotų“, - DELFI sakė neįvardijamas asmuo.
E. Masiulis: nematau pokyčių, kad partija sulauktų įtarimų
Įtarimų šioje byloje sulaukęs E. Masiulis sako nematantis jokių pokyčių byloje, kurie grasintų įtarimais Liberalų sąjūdžiui, kaip partijai.
„Aš tikrai nematau kažkokių pokyčių šioje byloje, dėl kurių būtų galima traktuoti, kad partija irgi sulauks įtarimų ar panašiai“, - DELFI sakė E. Masiulis.
„Man atrodo, kad čia nelabai yra erdvės vertinimams apie partijos vaidmenį“, - pridūrė pašnekovas.
Kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs politikas pasakoja tebevaikštantis į apklausas, kai jos organizuojamos. Paklaustas, ar procesas vyksta aktyviai, E. Masiulis atsakė teigiamai: „Aktyviai vyksta, sakyčiau“.
E. Masiulis sako nežinantis, kada procesas galėtų baigtis bylos perdavimu teismui: pasak pašnekovo, į šį klausimą turi atsakyti teisėsaugos institucijos. Pats buvęs politikas sako girdėjęs kalbas apie pavasarį, nors anksčiau manyta, kad byla teismą pasieks iki kitų metų. Pasak buvusio liberalo, baigtis veikiausiai priklauso ir nuo kitų įtariamųjų – „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir buvusio Darbo partijos vicepirmininko Vytauto Gapšio – veiksmų bei pasirinktos taktikos.
„Nesiimu nieko vertinti. Čia tikrai, kaip sakoma, mano statusas aiškus: šioje byloje esu įtariamasis, esu suinteresuotas bendradarbiauti su teisėsauga, kad tyrimas greičiau baigtųsi, o dėl kitų dalykų, kuo tas tyrimas pasibaigs ir kaip pasibaigs, tai aš nevertinsiu“, - teigė E. Masiulis.
3 įtariamieji, 2 specialieji liudytojai
Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atliekamame tyrime įtarimai pareikšti 3 asmenims: buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui, buvusiam Darbo partijos vicepirmininkui V. Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Įtariama, kad „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis V. Gapšiui pasiūlė 25 tūkst. eurų kyšį, kuris turėjo būti suteiktas nuolaidomis transliuojant Darbo partijos politinę reklamą LNK televizijoje bei suteikiant paramą viešajai įstaigai.
Taip pat įtariama, jog R. Kurlianskis esą bandė paveikti V. Gapšį, kad šis darytų įtaką partijos frakcijai Seime svarstant klausimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.
Tuo metu E. Masiuliui, įtariama, buvo perduotas 106 tūkst. eurų kyšis už tai, kad šis paveiktų Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius svarstant įstatymo projektus dėl kelio Vilnius-Utena ir vartojimo kreditų bei už poveikį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams – kad klausimo svarstymas dėl paminklo Jonui Basanavičiui pastatymo vietos būtų išbrauktas iš tarybos darbotvarkės.
Š. Gustainio vaidmuo tiriamas epizode dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisos, kurios iniciatorius buvo šis praėjusios kadencijos Seimo narys.
G. Steponavičius sakė, kad buvo klausiamas apie E. Masiulį ir apie su juo pačiu susijusias organizacijas. Pareigūnai birželio mėnesį atliko kratas G. Steponavičiaus paramos fondo direktoriaus namuose. Šį fondą, šalia kitų rėmėjų, yra parėmęs ir koncernas „MG Baltic“.
Kratos birželį atliktos ir buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio namuose, šis politikas vadovavo viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“, kuri taip pat gavo „MG Baltic“ paramą. R. Mikaitis DELFI sakė buvęs apklaustas seniai ir jokio specialaus statuso neturintis.
P. Urbšys: Liberalų sąjūdžiui galėtų pakenkti tik E. Masiulis
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Povilas Urbšys primena, kad iškart po rinkimų derantis su konservatoriais dėl galimos koalicijos jis perspėjo, kad tyrimas gali plėstis. Tokį perspėjimą politikas išsakė konservatoriams pareikalavus į pokalbius įtraukti Liberalų sąjūdį, nors liberalai apie tai sakė nieko nežinoję.
„Aš tada sakiau: iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tokie sudėtingi tyrimai neapsiriboja vienu asmeniu. Todėl sakiau, kad neatmestina, jog gali atsirasti naujų figūrantų toje byloje. Ir dar pasakiau, kad paprastai tokiuose sudėtinguose, didelės apimties tyrimuose ikiteisminio tyrimo veiksmai yra pristabdomi rinkimų kampanijos metu, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nebūtų apkaltintos įtaka rinkėjų politiniam apsisprendimui“, - sako P. Urbšys.
Politikas, kuris yra vadovavęs STT Panevėžio valdybai, sako, kad iš viešumoje pasiekiamos informacijos sunku spręsti apie partijos padėtį, bet kol kas kalbama, kad atskirų asmenų veika sukėlė abejonių prokurorui.
„Kol kas aš manyčiau, kad Liberalų sąjūdžio likimas yra ne ko nors kito, o E. Masiulio rankose. Aš manau taip: jei jis žino tas aplinkybes, dėl ko jis ėmė tuos pinigus ir jeigu tai jis sieja ne su savo asmeniniais interesais, o su partijos, ir duotų parodymus, tai, be abejo, partijai būtų labai sudėtinga“, - sako P. Urbšys.
„Pagal tai, ką matau, šiuo metu kalbama apie atskirus asmenis. Man sunku spręsti, ar tai susiję su partijos veikla“, - pratęsė politikas.
Tiesa, P. Urbšys iškart pabrėžė, kad nors kalbama apie atskirus asmenis ir jų veikas, bet esą tie asmenys yra vieni svarbiausių buvusios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų. „Mes kalbame ne apie atsitiktinius asmenis“, - sako politinis liberalų oponentas P. Urbšys.
Kada juridiniai asmenys tampa įtariamieji?
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ asocijuotas partneris, teisininkas Giedrius Danėlius aiškina, kad juridinių asmenų (tarp jų ir partijų) atsakomybė yra apibrėžiama Baudžiamajame kodekse. Nuo lapkričio įsigaliojo nauji pakeitimai, kurie leidžia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl juridinio asmens neturint duomenų apie fizinį asmenį arba jei dėl juridinio asmens struktūros labai sunku nustatyti fizinį asmenį. Anksčiau ikiteisminio tyrimo pradžia prieš juridinį asmenį buvo tiesiogiai susieta su fizinio asmens veiksmais.
Tačiau dažniausiai norint įrodyti juridinio asmens kaltumą, vis tiek reikia įrodyti, kad nusikalstamą veiką atliko įgaliotas asmuo (vadovas, padalinio vadovas, buhalteris), kad jis turi teisę veikti juridinio asmens vardu ir kad jis veikė juridinio asmens naudai bei interesais.
„Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn gali būti ir vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai, galiausiai apsisprendžiama, kieno naudai veikė fizinis asmuo. Iš vienos pusės, asmuo galėjo siekti asmeninių tikslų, iš kitos, jis galėjo veikti atstovaudamas visos partijos interesams. Tada būtų gana logiški įtarimai ir juridiniam asmeniui“, - sakė G. Danėlius.