„Kas, kad graži. Ji – užteršta. Net jei būtų parduodama pusvelčiui, nepirkčiau”, – DELFI sakė vietinė gyventoja, tik pasibaigus tulpinių teismams išdrįsusi su dviračiu nuvažiuoti apžiūrėti už aukštos gelžbetonio sienos stūksančią sodybą, vietinių vadinamą „tulpinių” rezidencija.
Kol vyko teismai, dvaras, kuriame, kaip pasakoja vietiniai, vykdytos žiaurios egzekucijos ir kankinimai, buvo saugomas. Tačiau dabar geležiniai vartai net neužrakinti. „Nėra prasmės, vis viena kas nori gali čia iš kitos pusės ateiti tvenkinio ledu”, – sakė DELFI į dvarą palydėjęs naujasis Upytės seniūnas Giedrius Koženiauskas.
Jo žodžiais, Dubulių tvenkinyje mėgsta žvejoti ir vietiniai, ir atvykėliai, tačiau ko nors „be žuvies” nebepagauna.
„Kas graibyta iš tvenkinio, jau išgraibyta”, – nelinksmai juokavo seniūnas, pridurdamas, kad jau norėtųsi užmiršti visus negerumus ir Upytės seniūniją garsinti kitais objektais: iš europinių pinigų pastatytu šiaudiniu namu, kuriame ekskursijas supažindins su sėmenų aliejaus spaudimu, planuojamu rekonstruoti vėjo malūnu – Linų muziejumi.
Kas bus Tulpinių dvare, pasak seniūno, kol kas neaišku, nes pastatas ir žemės sklypas – areštuoti.
Kur dirbo „darbą”, ten ir pramogavo
„Tulpinių” vilos apsaugai Panevėžio rajono savivaldybė išleido beveik šimtą tūkstančių litų, tačiau nei sargas, nei aklinos gelžbetoninės tvoros sienos ir metaliniai vartai jos neapsaugojo.
„Kas ką galėjo, tas tą išvežė. Kad nelandžiotų vaikai, užkalėm duris ir viskas”, – sakė G. Koženiauskas. Tačiau norintiems apžiūrėti pastatą, kuriame „tulpiniai” ne tik „dirbo savo darbą”, bet ir šventė gimtadienius, vestuves – atviras langas.
Laiptais galima nusileisti į rūsį, kuriame pirtis ir baseinas. Pirmame pastato aukšte – bendrasis kambarys su šiuolaikiško židinio likučiais. Kažkada iš svetainės buvo galima patekti į atvirą terasą ir laiptais nusileisti į Dubulių tvenkinį. Tą patį, kuriame, skandintos tulpinių aukos – kad neišnirtų, kojas įbetonuojant į indus.
„Tarp vietinių Dubulių tvenkinys populiarus. Vasarą iki 11 valandos jau būna užimtos geriausios vietos. Tačiau nuo „tulpinių” vilos pusės vis viena niekas nesimaudo. Kažkaip nejauku. Atrodo, plauksi ir užsikabins kas nors už kojų", - pasakojo vietinė gyventoja.
Netoli esančių Ėriškių bendruomenės pirmininkė Birutė Grabauskienė sakė, jog apleistas dvaras jiems netrukdo, nes yra toliau nuo miestelio, „ne ant akių”. „Man tik gaila, kad tokioje gražioje vietoje tokie baisumai vyko”, – apgailestavo moteris.
Vakarais vaidenasi
Labiausiai vietinius šiurpina tai, jog tulpiniai atskirdavo žmonių galvas nuo kūnų, degindavo lavonus ir net buvo sumanę malti kūnus mėsmale, kad niekas jų neatpažintų. Pasakojama, kad šios minties buvo atsisakyta tik dėl sudėtingos technologijos: malant didelius mėsos gabalus būtina sušaldyti, kad nesiveltų aplink veleną ir neužkimštų mėsmalės. Didelio šaldytuvo nusikaltėliai pirkti nerizikavo, nes neva nenorėjo sukelti įtarimų.
„Neįsivaizduoju, kas galėtų lyg niekur nieko ten gyventi. Neaišku, kiek žmonių ten nužudyta ir užkasta. Dar, sako, vakarais vaidenasi”, – kalbėjo nenorėjęs prisistatyti vietinis gyventojas. „Bijau. O jei tulpiniai išeis į laisvę?", – neslėpė praeivis.
Prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis buvo prašęs „tulpiniams” priklausiusią žemės valdą su statiniais parduoti ir gautas lėšas naudoti gaujos byloje pateiktiems civiliniams ieškiniams atlyginti.
Tuomet Upytės seniūnu dirbęs Albinas Skeiverys spaudai teigė, jog potencialių vilos pirkėjų buvo ne vienas.
Dabartinis seniūnas informacijos apie dvaro pardavimą neturi. „Žinau tik tiek, kad ant pastatų ir žemės sklypo uždėtas areštas”, – sakė DELFI pašnekovas.
Seniūnijos duomenimis, minimo turto savininkas buvo ir yra panevėžietis Stanislovas Raišelis. Tačiau jis teisme yra patvirtinęs, kad jokių pretenzijų į šį turtą neturi ir yra atsisakęs jį saugoti.
Pasak teisėsaugininkų, buvusi Ėriškių kolūkio pirtis buvo įsigyta už iki gyvos galvos kalėti nuteistų tulpinių vadeivų Algimanto Vertelkos ir Virginijaus Baltušio pinigus.
Prokurorų įtarimu, čia galėjo būti padaryti kai kurie „tulpinių“ nusikaltimai, naikinami ir slepiami nusikaltimų įrodymai.
Dvaras areštuotas 2002 metais, pradėjus aiškintis tulpinių nusikaltimus. Prižiūrėti gaujos turtą buvo pavesta Panevėžio rajono savivaldybei, kuri per septynerius metus sargo išlaikymui sumokėjo 80 tūkst. litų.
Tačiau, seniūno teigimu, turto neapsaugojo nei sargas, nei aukšta gelžbetonio tvora. Teritorijoje netrukdomi darbavosi metalo ieškotojai, išlupti stoglangiai, lietvamzdžiai, vilos viduje neliko dailylenčių.
Byla iš mirties taško pajudėjo tik po Kiesų nužudymo
„Tulpiniai” vadinami viena žiauriausių Lietuvoje veikusių nusikalstamų grupuočių. Gaujos vadeivos - Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis - nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos.
V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Vertelka – 11, A. Andrušaitis – 20 žmonių. Prie 12 nužudymų prisidėjo Dainius Skačkauskas. Jis nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme. Darius Blinkevičius nuteistas 8 metų laisvės atėmimu, nors prokurorai jį siūlė įkalinti 16 metų.
Paskutinės bylos medžiaga surašyta 62 tomuose, nuosprendžiui prireikė 296 puslapių. Teismas apklausė per 150 liudytojų ir 40 nukentėjusiųjų. Iš penkių teisiamųjų kaltę pripažino vienintelis Dainius Skačkauskas. Teismas taip pat rėmėsi gaujos vadeivos V. Baltušio prisipažinimais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.
„Tulpinių” byla iš mirties taško pajudėjo tik po naftininko Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo, vairuotojo ir asmens sargybinio Alfonso Galmino pagrobimo ir nužudymo, kai tyrimą perėmė vilniečiai.
Visuomenėje šis nusikaltimas sukėlė didžiulį rezonansą. Iki šiol netikima, kad milijonierių G. Kiesų „tulpiniai“ nužudė tik dėl pinigų.
Teigiama, jog banditams ėmus kontroliuoti naftos verslą, A. Vertelka, pravarde Pinčia, Ūkio ministerijoje jautėsi kaip namie, valdininkų duris atidarydavo koja.
„Tulpiniai” siekė užgrobti naftos perdirbimo įmonę. Buvo sekamas bendrovės „Mažeikių nafta“ vadovas Gediminas Kiesus. Verslininkui grįžtant iš Vilniaus oro uosto, kur pasitiko sūnų, visus tris automobiliu važiuojančius vyrus – G. Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją – gaujos nariai pagrobė apsimetę policijos pareigūnais.
Siekiant išgauti sąskaitų ir banko kortelių kodus, žmonės buvo kankinami, paskui banditai nupjovė jiems galvas ir užkasė miške netoli A. Vertelkai priklausančios sodybos.
Nužudytųjų kūnai aptikti kur kas vėliau, galvų rasti taip ir nepavyko. Nusikaltėliai aukas degindavo, skandindavo pribetonavę dubenyje jų kojas, yra susprogdinę policijos komisariatą, kitas valstybės įstaigas, organizavo plėšimus.
Nuo Tulpinių gaujos krito Panevėžio policininkas Sergejus Piskunovas, prokurorai Gintautas Sereika ir Vida Kazlauskaitė.