„Visų pirma sustabdyta šita sukelta psichozė, mes sutarėme su krašto apsaugos ministru, kad teisininkai iš Krašto apsaugos ministerijos, taip pat, jei reikės, Vyriausybės, objektyviai įvertins situaciją, ar iš viso mes turime problemą. Jei turime, tokiu atveju pateiksime įstatymų pataisas, kad nepriešintume pasirengimo ginti tėvynę su galimybe dalyvauti rinkimuose“, – BNS sakė V. Bakas.
Anot V. Bako, jei prireiks, pataisos bus priimtos per neeilinę Seimo sesiją vasarį, tačiau pats komiteto vadovas laikosi pozicijos, kad keisti įstatymų tikriausiai neprireiks.
„Iki šiol pataisų nereikėjo“, – V. Bakas pažymėjo, kad iki šiol karių savanorių dalyvavimas politikoje neužkliuvo, nors patys įstatymai nesikeitė, tik jų interpretavimas.
„Kiek aš analizavau tą situaciją pats, yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, pasakyta aiškiai, kad žmonės, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba KASP tarnaujantys profesinės karo tarnybos kariai negali eiti į rinkimus, nes tai prilyginama nuolatinei tarnybai. Bet tie žmonės, kurie ateina savaitgaliais, ir moterys, ir vyrai, pasiruošti valstybės gynybai, įgyti įgūdžių, kaip mes galime riboti jų pilietines teises?“ – kalbėjo komiteto vadovas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį vienbalsiai nutarė leisti kariams savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose ir dirbti savivaldybių tarybose. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Diskusijos dėl karių savanorių kilo VRK gavus kariuomenės paaiškinimą, kad karių savanorių kandidatavimo teisė turi būti ribojama.
Pretendentų dalyvauti savivaldos rinkimų sąrašuose yra 73 asmenys, tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), vienas dalyvauja jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programoje.
Komisijos vadovė Laura Matjošaitytė antradienį per posėdį paragino politikus spręsti klausimą dėl abejonių, kad darbas savivaldoje nesuderinamas su tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
„Paliekame karius savanorius kandidatų sąrašuose, ir labai prašome Seimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atskirų Seimo narių išspręsti šį klausimą. Matome, kad jis spręstinas, kad per eilę metų pasikeitė daug dalykų“, – sakė L. Matjošaitytė.
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė antradienį per VRK posėdį sakė, kad savanorių tarnybą įstatymai priskiria tikrajai karo tarnybai.
Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais.
„Peršasi išvada, kad iš tiesų asmenys, kurie būtų išrinkti Seimo nariais ar tarybų nariais, turėtų apsispręsti, ar pasirinkti politiko ar savanorio kelią“, – teigė ji.
J. Nagienės teigimu, kariai savanoriai jau ilgą laiką yra priskirti tikrajai karo tarnybai.
Buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškino, kad anksčiau klausimas dėl karių savanorių nekilo, nes Rinkimų komisija vadovavosi rinkimų įstatymais ir nuostata, kad KASP nariai turi ypatingą statusą.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas kariams savanoriams padaro išimtį ir leidžia dalyvauti politinėje veikloje.
Anot įstatymo, tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje.
Z. Vaigausko teigimu, būtent tai rodo, kad kariai savanoriai gali dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktais.
Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.
Kariais savanoriais gali tarnauti 18 – 60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.
Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.