Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad įstojimas į Šiaurės Aljansą yra kertinis Lietuvos valstybingumo pasiekimas per visą šalies istoriją. Kariniu požiūriu, anot jo, Baltijos šalys dar niekada nebuvo tokios saugios kaip dabar.
15 metų narystė aljanse Lietuvai, anot G. Kirkilo, buvo naudinga visais aspektais.
„Tai naudinga ekonomine prasme, nes NATO narė užsienio investuotojų akyse yra daug patrauklesnė nei šalis, kuri tokiai saugumo zonai nepriklauso. Tačiau svarbiausia, kad sukurti gynybiniai pajėgumai, sąveika su kariniais aljanso daliniais ir pagaliau tokia Lietuvos kariuomenė, kuri gebėtų tapti sprangiu kąsniu galimam agresoriui. Narystė NATO labai svarbi mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, nes suteikia stabilumą, demokratiją, branduolinio cheminio biologinio ginklo plėtros apribojimą bei užkardymą kovai su terorizmu“, - akcentavo G. Kirkilas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Rasa Juknevičienė minėjimo Seime metu prisiminė 1993 metų spalio 5 dienos devynių politinių partijų pasiektą susitarimą ir pasirašytą kreipimąsi į prezidentą Algirdą Brazauską, dėl Lietuvos integravimosi į NATO. Anot jos, toks susitarimas, kuriame dalyvavo labai aršiai viena kitą kritikuojančios partijos, buvo svarbus lūžis kelyje į NATO.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas savo kalboje teigė, kad Lietuva nėra vien tik šio aljanso tiekiamo saugumo vartotoja.
„Tapusi NATO nare Lietuva nebuvo vien tik saugumo garantijų vartotoja. Lietuvos kariai dalyvavo faktiškai visose NATO operacijose ir misijose, mūsų šalis prisiėmė nelengvus įsipareigojimus vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. Mūsų Specialiųjų operacijų pajėgos įnešė Lietuvos indėlį mūšio lauke Afganistane ir yra itin aukštai vertinamos mūsų sąjungininkų“, - pabrėžė V. Bakas.
V. Bakas taip pat akcentavo, kad Lietuva nuolat susiduria su Rusijos agresija.
„Rusija yra labai gerai įvaldžiusi visą hibridinės kovos priemonių arsenalą. Rusijos hibridinio karo priemonės apima ekonominį ir energetinį spaudimą, informacinį propagandinį poveikį, kibernetinius išpuolius, įtakos ir žvalgybines operacijas, tokias kaip bandymai organizuoti valstybės perversmą siekiant sutrukdyti stojimą į NATO arba cheminio ginklo panaudojimas NATO valstybės teritorijoje“, - Seime sakė V. Bakas.
Todėl, anot jo, NATO darbotvarkėje turi atsispindėti atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimas visais aktualiais klausimais, tarp kurių ypač svarbus energetinis ir kibernetinis saugumas.
„Atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimas yra bendras Europos Sąjungos ir NATO tikslas“, - akcentavo Bakas.
Kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukaks 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui. 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi.