Nors ir įvykio metu jokie gyventojai nenukentėjo, tačiau kelių butų savininkų patirti materialiniai nuostoliai – akivaizdūs. „Delfi“ pasidomėjo, kaip pasikeitė situacija per savaitgalį ir ką apie įvykusį incidentą mano aplinkinių namų gyventojai, taip pat ir tie asmenys, kurie gyvena dėmesio centre atsidūrusiame sovietiniame daugiabutyje.
Namas, kurį galima rasti adresu Architektų g. 65, ir pirmadienį traukė pro šalį einančių smalsuolių dėmesį. Vieni sustoja tiesiog pasižiūrėti, kaip viskas atrodo, kiti išsitraukia ir telefonus, kad galėtų neįprastą vaizdą įamžinti.
Lazdynų rajonas puikiai žinomas ne tik vietiniams, bet ir kitų rajonų gyventojams dėl to, kad šio rajono autorių kolektyvas už novatoriškus sprendimus 1974 m. buvo apdovanotas Lenino premija. Taip pat tai buvo pirmasis atvejis, kai aukščiausio lygio valstybinis apdovanojimas skirtas už urbanistinį projektą.
Lazdynų monolitai, kuriuose projektavo architektas Česlovas Mazūras, statyti nuo 1978 ir 1982 Architektų g. 55,59,65,67; Architektų g. 77,79,91,184. Taigi, kaip rašoma knygoje „Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gidas“, nuo to laiko įvertinti Lazdynai tapo sovietinės urbanistikos pavyzdžiu visam Rytų blokui.
Ten pat nurodoma, kad po Saulėtekio bendrabučių statybų patirties nuspręsta monolitinį gelžbetonį naudoti ir išorinėms sienoms, todėl ilgainiui tokio tipo pastatai įgavo „monolitų“ pravardę.
Pagal architekto Česlovo Mazūro projektus, teigia gido sudarytojai, 1980-1985 m. Lazdynuose pastatyti dviejų tipų šešiolikos aukštų gyvenamieji namai. Pirma pastatyti penki vieno tipo daugiaaukščiai vakarinėje Laisvės prospekto pusėje. Pasak jų, artimo kvadratui plano pastatas apačioje iš trijų pusių terasuojamas, pabrėžiant organišką ryšį su reljefu. Terasų sąskaitą numatyti didesni butai, dalis ploto buvo panaudota išplėstoms lodžijoms, o siekiant paįvairinti pastato siluetą, analogiškai praplėsti ir du viršutiniai jo aukštai.
Kiti keturi šešiolikaaukščiai pastatyti rytinėje Laisvės prospekto dalyje pagal kitą to paties autoriaus projektą.
Architektų g. 65 daugiabutis buvo pastatytas 1982 m., taigi, praėjo nemažai metų nuo jo pastatymo datos, tačiau sutikti gyventojai negalėjo tiksliai atsakyti, kas kaltas dėl seniai statytame daugiabutyje penktadienį vos nelaime nepasibaigusio incidento. Dalis iš jų bedė pirštu į savivaldybę, kiti laikėsi santūriai ir laukė specialistų išvadų.
Pagalvojo, kad įvyko žiauri avarija
Priešais daugiabutį įrengtoje stotelėje autobuso laukęs vyras papasakojo, kad gyvena priešingoje gatvės pusėje ir kai buvo namuose, išgirdo baisų garsą. Iš pradžių jis pamanė, kad įvyko žiauri autoavarija, bet kai išlindo į balkoną, o per medžius nesimatė gatvės, bet išgirdo, kad automobiliai toliau važiuoja, sutriko.
„Pagalvojau, bala nematė, kas čia buvo, bet po pusvalandžio pas mane atvažiavo sūnus. Išėjau kaip tik į gatvę ir tada jau pamačiau, kas iš tikrųjų nutiko“.
Vyro teigimu, kokio nors ypatingo nesaugumo jausmo nejaučia, nors ir tenka vaikštinėti aplink minėtus monolitus, tačiau mano, kad to buvo galima seniai tikėtis.
„Kaip jums geriau paaiškinti, pasakysiu taip: priežastys ir pasekmės. Mano galva, natūralu, kad nurūdijo armatūra, kuri laikė, o svoris, galima suprasti, yra milžiniškas, kadangi lieta iš betono. Manau, perspektyva nekokia ir kitiems tokio tipo daugiaaukščiams“, – pusiau juokais, pusiau rimtai teigė liudininkas.
Jo nuomone, konstrukcija juk tokia pati, o vyras ir pats yra baigęs tiksliuosius mokslus, todėl neatmeta teorinės galimybės, kad jeigu nebūtų toliau nieko daroma, toks incidentas galėtų pasikartoti.
„Žinote, pas mus taip priimta, kad atsakomybės visi vengia, arba bandoma atrasti kažkokį kolektyvinį variantą, jog pavyktų toliau nusimuilinti. Pasižiūrėkite į mūsų politikus, ir pati suprasite“, – apibendrino į autobusą skubėjęs vyras.
Tai – nusikalstamas abejingumas
„Delfi“ sutiko ir garbaus amžiaus vyrą, kuris teigė, kad gyvena minėtame daugiabutyje. Pasak jo, jam nebuvo naujiena, kad jų namą kamuoja tokios rimtos techninės bėdos.
„Manau, sovietiniai architektai buvo geri, bet kontrolė ir priežiūra, kuri turėtų būti vykdoma, veikia prastai. Atsiprašau, bet yra ir namo bendrija susikūrusi, yra ir savivaldybėje komitetas, netgi nacionaliniu lygmeniu yra prikurta institucijų. Tik neaišku, už ką gauna kai kurių įstaigų darbuotojai algas – jeigu už sėdėjimą, tada gal ir visiems mokėkime už sėdėjimą“, – piktinosi jis.
Namo gyventojas tvirtino, kad bendrijos pirmininkas jau buvo juos įspėjęs apie galimą problemą, taip pat ir buvo pranešta savivaldybei, bet nieko daugiau nebuvo padaryta.
„Šita Šimašiaus kontora nieko nedarė, vadinasi, tai galima vadinti nusikalstamu abejingumu. Jeigu iš tikrųjų skambino, jeigu buvo pranešta, turėtų būti už tai iškelta baudžiamoji atsakomybė. Aš nekalbu apie tai, kad bent skirtų kokią nors nuobaudą, ką nors atleistų iš darbo, bet bus, kaip visada – kažkas gražiai pakalbės, atsakys į žurnalistus klausimus, gražiai paaiškins, kad viską supranta, bet neturėjo laiko, buvo vasara arba dar gražiau, suvers viską ant pandemijos.“
Senolis taip nurodė, kad prieš kelias dienas iki griūties, matė, jog bendrijos pirmininkas buvo aptvėręs teritoriją, kur galimai galėjo kristi mirtinai pavojingos namo dalys.
„Buvo viską aptvėręs ir mus perspėjo, bet kitas dalykas, ar reikalingi tie viršuje įrengti balkonai. Dabar kyla klausimas, ar nebuvo galima daryti kažkokių remontų, ką nors anksčiau keisti. Tačiau renovacija, kokia buvo siūloma, manau, buvo absurdas, kadangi tepasiūlė kažką padažyti. Atsiprašau, juokinga. Vis dėlto džiaugiuosi, kad šįkart niekas nenukentėjo“.
Dar vienas sutiktas šio namo gyventojas sakė, kad girdėjo, kai įvyko griūtis, tačiau nenorėjo per daug panikuoti.
„Taip, girdėjau, bet nemanau, kad kažkas dar blogo gali nutikti. Aš galvoju, kad šis namas yra geras, o tai, kas įvyko, tebuvo maža klaida.“
Deginasi balkone ir nieko nebijo
Šalia pastatyto tokios pačios konstrukcijos namo gyventoja tikino, kad tikrai nebijo, jog galėtų pasikartoti panašus įvykis.
„Aš deginuosi antro aukšto balkone ir jaučiuosi saugi. Nieko negirdėjau, nes tuo metu buvau kitoje vietoje, tačiau draugai ir pažįstami man pradėjo rašyti ir klausti, ar taip atsitiko ne mūsų namui“.
Jos teigimu, kai per televiziją pranešė, kad tos detalės buvo suvirintos, todėl, jeigu yra tokia namo konstrukcija, belieka tikėtis, kad suvirintojas buvo sąžiningas žmogus.
„Dabar laukiame galbūt kažkokių komisijų, kurios įvertintų situaciją. Namams, reikia pripažinti, 40 metų, tikimės greitu metu sulaukti specialistų išvadų“, – paaiškino moteris.
Kitas to paties, kaimyninio namo gyventojas, antrino, kad jų namas yra labai geras ir labai geros būklės.
„Kai aš šalia augau, buvo šis namas statomas, tikrai nuolat atvykdavo tikrinti komisijos, jau tais laikais rajonas buvo apdovanotas Lenino premija. O dėl tų viršutinių balkonų irgi neturime jokių skundų, greičiausiai tame kitame name kažkas buvo daryta, gal remontavo, tai ir neatlaikė. Kitą atvejį aš tikrai sunkiai įsivaizduoju“, – tikino jis.
Gyventojai buvo įspėti
Architektų g. 65 kieme sutiktas šio namo bendrijos pirmininkas Vytautas Kleiza komentavo, kad tądien išgirdo duslų garsą ir iškart pagalvojo, kas galėjo nutikti.
„Labai sunerimau dėl gyventojų, nors jie visi buvo prieš dvi dienas informuoti dėl šios problemos ir jiems buvo griežtai uždrausta naudotis balkonais. Aš pirminių išvadų nenoriu daryti, kadangi laukiame, ką pasakys ekspertai, tada ir žinosime, kokia buvo tiksli priežastis. O jų galėjo būti labai daug.“
Pirmininkas nurodė, kad gyventojai buvo įspėti rugpjūčio 5 d., visur iškabino skelbimus, o teritorijoje apačioje buvo aptverta. Vytauto Kleizos teigimu, jie galbūt nesitikėjo, kad įvyks tokio dydžio nelaimė.