Seimo rinkimų įstatyme numatyta: rinkimų rezultatus nustato VRK po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose, balsus.
Kada kandidatas laimi vienmandatėje
Vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos rinkimų apygardos rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. apygardos rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas nesurinko pusės rinkėjų balsų, po 2 sav. nuo rinkimų rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.
Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų. Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.
Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje balsus atidavė daugiau kaip 40 proc. jos rinkėjų. Iš jų daugiau kaip pusė balsavo už dabartinį premjerą Algirdą Butkevičių, dėl to Seimo nario mandatą jis laimėjo po pirmo rinkimų turo.
Kiek balsų surinkti reikia daugiamandatėje
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje, t.y. balsuojant už partijų sąrašus, rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip 1/4 visų rinkėjų.
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Paprastai tariant, Seimo narių mandatai dalinami tik tarp tų partijų sąrašų, kurios gavo daugiau balsų nei minimali reikalaujama riba (5 proc. arba 7 proc.).
Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų taikant kvotų ir liekanų metodą. Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
Už kiekvieną sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas.
Dėl to visų sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose.
Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
Jei kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.