„Dabar jie gali padaryti įvertinimą, perduoti surinktą medžiagą prokuratūrai, prokuroras tada sprendžia iš naujo, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne. Prarandamas laikas, galimai prarandami įkalčiai, nusikaltimas gali būti pabaigtas ir vėliau nieko nebus surasta. (...) Jeigu ikiteisminį tyrimą vykdytų aplinkosaugos pareigūnai, pradėtų jį, tuomet prokuroras įsijungtų nuo pat pradžių, būti pilnai informuotas ir tas tyrimas būtų greitas ir daug efektyvesnis, byla būtų geresnės kokybės“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Balsys.
Kitas svarbus aspektas, anot jo, yra per mažas visuomenės įtraukimas į aplinkosaugos reikalus Lietuvoje.
„Tad dar kitas mūsų siūlymas – aplinkos apsaugos neetatiniai inspektoriai galėtų būti savarankiškesni, galėtų vykdyti savarankišką tyrimą, dalyvauti reiduose, pačių surengtuose be aplinkos apsaugos oficialaus pareigūno. Aišku, prieš tai informavę apie savo veiklą Aplinkos apsaugos departamentą, (...) kad tai būtų legalu, oficialu, būtų išvengta piktnaudžiavimo. Tačiau jie turėtų didesnius įgaliojimus surašyti protokolą, paimti brakonieriaus įrankius ir panašiai“, – tikino jis.
Kaip ELTA jau rašė, siūloma Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti, kad dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitokių aplinkai ir gamtai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą galėtų atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įgalioti pareigūnai.
Tokį Baudžiamojo proceso kodekso papildymo projektą įregistravo Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys L. Balsys, šios frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir kiti šios frakcijos nariai.
Jų nuomone, įteisinus galimybę aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą, būtų užtikrinta aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų greitesnis nutraukimas bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymas, jų patraukimas teisinėn atsakomybėn.