Dar vasario 16-ąją, kai Rusija paskelbė apie tariamą dalies pajėgų atitraukimą iš Baltarusijos ir nuo sienų su Ukraina, atrodė, kad sužibo nedidelė viltis, – esą kelis mėnesius vykdytas rusų pajėgų telkimas prie Ukrainos baigsis.
„Nė vieno kario, nė vieno karinės technikos vieneto iš Rusijos neliks po šių pratybų. Tai jau skelbė ir Gynybos ministerija, ir prezidentas Lukašenka“, – vasario 16-ąją tikino režimo užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.
Tiesa, tada kilo nedidelė sumaištis, kurią sukėlė pats neteisėtasis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.
„Tik mes spręsime, kada bus išvesti rusų daliniai, – rytoj ar po mėnesio. Ginkluotosios pajėgos liks Baltarusijoje tiek, kiek mes manysim esant reikalinga“, – pareiškė jis.
Ir galiausiai šeštadienį pasirodė Baltarusijos Saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius – kalbėdamas, kad esą „niekam nereikia karo“, o bendros pratybos su rusais baigsis, kaip ir planuota, vasario 20-ąją, jis netikėtai paneigė A. Makėjaus žodžius apie jų išvedimą.
„Niekas nesakė, kad rytoj ar poryt rusų kariai grįš į Rusiją. Netikėti patikrinimai tęsiasi. Kada ir iki kada, priklausys nuo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado“, – pareiškė A. Volfovičius.
Rusų sraigtasparniai šalia Lietuvos
Šis Rusijoje gimęs ir aukštuosius karinius mokslus ten baigęs karininkas, kuris formaliai vadovavo
Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms, neatskleidė, kiek karių ir technikos šiuo metu Rusija yra sutelkusi Baltarusijoje. Tačiau, remiantis Vakarų šaltiniais, rusų karių priskaičiuojama jau gerokai per 30 tūkst.
Skirtingais skaičiavimais, nuo 150 tūkst. iki 190 tūkst. karių sutelkusi Rusija, regis, išties neketina niekur trauktis, priešingai – į Baltarusiją pastarosiomis dienomis plūstelėjo naujos Rusijos kariuomenės dalinių kolonos, jos telkiamos pietinėje Baltarusijoje, beveik prie pat sienos su Ukraina. Bet ne tik ten – palydovinės nuotraukos rodo, kad apie 50 rusų karinių sraigtasparnių buvo dislokuota visai netoli Lietuvos sienos, Lydos aerodrome.
Palydovinėse nuotraukose matyti, kaip šiame vos už 35 km nuo sienos su Lietuva esančiame kariniame aerodrome išrikiuoti atakos sraigtasparniai „Mi-24“ ir karinio transporto „Mi-8“. Prie NATO sienų Rusijos kariniai sraigtasparniai telkiami tuo metu, kai Rusija pradeda strategines branduolinių pajėgų pratybas „Grom“, kurios įvardijamos kaip grėsmingas signalas Aljansui nesikišti į tai, kas artimiausiomis dienomis gali prasidėti Ukrainoje.
Tuo metu Baltarusijos pietuose, aplink Gomelį, taip pat toliau telkiamos rusų karinės pajėgos – Lunineco oro pajėgų bazėje bei Rečycoje sutelkta dešimtys atakos sraigtasparnių bei šturmo lėktuvų „Su-25“. Ir to Rusijai, regis, negana – apie pajėgų atitraukimą paskelbęs Kremlius pastarosiomis dienomis, atrodytų, tik sustiprino jų telkimą Baltarusijoje.
Karinė technika plūsta toliau
Vaizdo įrašai iš Rusijos ir Baltarusijos pastarosiomis dienomis rodo sunkiųjų dalinių permetimą į pasienį Baltarusijos pusėje. Čia pastebėta traukiniu gabenama salvinės ugnies liepsnosvaidžių TOS-1 kolona – šios sistemos šaudo 220 mm reaktyviniais sviediniais su termobariniais užtaisais iki 6 km nuotoliu ir skirtos gyvajai jėgai naikinti.
Kitas rusų karių konvojus pastebėtas judantis nuo Mozyriaus iki Choinikų, arčiau sienos su Ukraina. Dar kitas konvojus su priešlėktuvinės gynybos sistemomis „S-300“ pastebėtas judantis nuo senos ir apleistos buvusios sovietų strateginės aviacijos bazės Pribytkuose, kur neseniai buvo išskleista ir karo lauko ligoninė.
O pačiame Gomelyje, geležinkelio stotyje, pastebėtas rusų karinės technikos iškrovimas – jei Rusija išvestų pajėgas, tai būtų buvęs pakrovimas, o ne atvirkščiai. Galiausiai pačiame Gomelyje pasirodė ir specializuotų Rusijos kariuomenės dalinių, tai inžineriniai ir perkėlų pajėgumai su upių įveikimo technika – pontoniniais tiltais, valtimis.
Rusų pajėgų judėjimą atidžiai sekė JAV žvalgybinis orlaivis „E-8C J-STARS“, kuris gali aptikti taikinius sausumoje kelių šimtų km atstumu.