Jeilio universiteto magistrantas, Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas analitikas Maksimas Milta „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo, kad A. Lukašenka yra bene pažeidžiamiausioje padėtyje per visą savo valdymą nuo pat 1994 metų.
„Jeigu vidaus politikos atžvilgiu represijos padeda jam suvaldyti situaciją ir iš esmės vadovauti šaliai, išorės fronte kaip tik A. Lukašenkos pozicijos dar niekuomet nebuvo tokiomis pažeidžiamos. Ir ypatingai atsižvelgiant ne tik į politinius ir saugumo faktorius, bet taip pat ir ekonominę situaciją“, – sakė M. Milta.
Pasak analitiko, į tokią situaciją jį stumia neturėjimas finansinės pagalvės, kuri galėtų padėti atremti sankcijas.
„A. Lukašenkos sprendimo priėmimas šiuo klausimu, ar baltarusių kariai fiziškai įsitrauks į invaziją Ukrainoje, priklausys nuo to, kiek pirmiausia A. Lukašenka galės išreikalauti iš Kremliaus finansine ta žodžio prasme“, – įsitikinęs M. Milta.
Kaina bus didelė
Pasak eksperto, jau ne kartą buvo atvejų, kai A. Lukašenka pademonstruoja, kad moka sulaukti avansinio mokėjimo, ir dažnu atveju net neužtikrinti to įsipareigojimo, kurį priima.
„Ir, bandydamas balansuoti tarp įsipareigojimų, jis sugebėdavo kartais net padvigubinti finansinius srautus, tačiau dabar situacija, aišku, yra visiškai kitokia. Vienintelis šaltinis, į kurį jis gali atsiremti, yra Kremlius.
Bet vis dėl to natūralu, kad ta kaina, kurios A. Lukašenka prašys iš Kremliaus bus tikrai aukšta, nes mes matome baltarusių visuomenės nuotaikas. Nepaisant to, kad nėra patikimos, objektyvios ir išsamios sociologijos iš Baltarusijos, tačiau pavieniai tyrimai (…) parodo, kad baltarusiai pasisako prieš karių įsitraukimą į karą Ukrainoje. Pagal paskutinę studiją, yra tik 3 procentai baltarusių, kurie aktyviai pasisako už karių siuntimą į Ukrainą“, – sakė M. Milta.
Prasta kariuomenės būklė
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad baltarusių karių net, jeigu galiausiai jie dalyvaus šitoje invazijoje, tiek moralinė būklė, tiek aprūpinimas, bus dar žemesnis nei Rusijos karių.
„Šitas prielaidas galima daryti keliais principais – tiek matant finansine prasme, kiek baltarusių biudžete yra numatyta asignavimų karybai. Jeigu skaičiuotume pagal aktualų baltarusių rublio kursą, tai matytume, kad ta suma siekia vos 350 mln. eurų per metus, kas yra tris kartus mažesnė suma negu net Lietuva išleidžia gynybai.
Yra daug faktorių, kurie leidžia manyti, kad sprendimas siųsti baltarusių karius gali pačiam A. Lukašenkai kainuoti labai daug, ir todėl, žinoma, jis nori užtikrinti, kad Kremlius prisidės prie to ne tik finansiškai, bet ir kalbant apie galimus politinius pakeitimus arba vidaus politikos destabilizavimą“, – sakė M. Milta.
Jis pastebėjo, kad po daugiau nei metų tylos Baltarusijoje vėl prasidėjo protestai.
„Vasario pabaigoje 800 žmonių vien Minske buvo sulaikyti protestuose, kuriuose žmonės pasisakydavo prieš Baltarusijos vaidmenį šitame kare“, – sakė M. Milta.
Viskas priklauso nuo Rusijos sėkmės
Saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius aiškino, kad situacija Ukrainoje dabar yra dinamiška.
„Visi žiūri, o kas bus toliau. Ir neabejoju, kad ir ponas Lukašenka žiūri, kaip krypsta reikalai. Vienas faktorių (ar įsitrauks) gali būti Rusijos kariuomenės sėkmė arba nesėkmė“, – sakė I. Stankovičius.
Jis mano, kad Baltarusija neįvedinės kariuomenės į Ukrainą iki Rusijos bandymo šturmuoti Kijevą.
„Lukašenkai tai būtų per ankstyvas ėjimas. Ir, jeigu tas bandymas nepavyksta, (…) mano galva, A. Lukašenka tikrai neįves kariuomenės“, – teigė I. Stankovičius.
Jo manymu, nesėkmė Ukrainoje būtų per daug pavojinga pačiam A. Lukašenkai.
„Jeigu nesiseka įvedus į Ukrainą, tai vyriausiuoju vadu pasitikėjimas krenta juodai. Tada Baltarusijos viduje padidėja nestabilumas. Jeigu kariuomenė nepatenkinta, „Omon'u“ neuždengsi. Manau, kad A. Lukašenka tai puikiai supranta“, – sakė I. Stankovičius.
Delsia ir žvalgosi
Eksperto nuomone, A. Lukašenka žvalgosi, kaip išnešti sveikas plunksnas, jeigu Rusija klimpsta.
„Jeigu rusai pralošia, ir prasideda Rusijos griovimas, tai A. Lukašenka, kad išneštų sveikas plunksnas, pradės aiškinti, kad jį privertė, kad Rusijos kariuomenė ir taip čia buvo, kad būtų pradėję bombarduoti Baltarusijos kariuomenę, bet jis kariuomenės nesiuntė, nors V. Putinas jį spaudė, suprato, kaip negerai pulti Ukrainą. Tą dainelę tikiuosi išgirsti iš A. Lukašenkos, kai V, Putinui ateis sunkus metas“, – teigė I. Stankovičius.
Gynybos eksperto nuomone, ukrainiečiams dabar svarbu išsilaikyti pakankamai ilgai, kad ekonominės sankcijos rimtai sudrebintų Rusiją. Pasak jo, jeigu užsikirs logistikos grandinės, nebebus kalbos apie puolimą.
„Jeigu valgyti neturi, tada pirmiausia plėšikauji, tada gauna per sprandą, (…) gali būti, kad bėgs atgal per sieną, dalis pasiduos į nelaisvę, kad pavalgyt galėtų. Bet tas procesas yra lėtas“, – sakė I. Stankovičius.
Ukrainiečiai grėsmę vertina rimtai
Iš Ukrainos grįžtantis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pasakojo, kad patys ukrainiečiai grėsmę, kad į karą įsitrauks Baltarusijos kariuomenė, vertina rimtai.
„Rusų lėktuvai apšaudė Baltarusijos teritoriją raketomis iš Ukrainos teritorijos. Akivaizdu, kad yra konstruojamas incidentas. Aišku, visi, kas galėjo, paneigė (…). Patys ukrainiečiai pakankamai rimtai vertina incidentą“, – kalbėjo P. Saudargas.
Ukrainoje Kovo 11-ąją lankęsi parlamentarai P. Saudargas su Laurynu Kasčiūnu iki Kijevo neprivažiavo. Jų žiniomis, Ukrainos sostinė yra apsiausta Rusijos kariuomenės nepilnu žiedų. Ukrainiečiai bando formuoti antrą didesnį žiedą, ir tada jau daryti kontraatakas.
Iš ukrainiečių jie girdėjo susirūpinimą, kad jau užimtuose mažesniuose miesteliuose žmonės jau spaudžiami paklusti naujai valdžiai. Planuojama, kad užimtose teritorijose bus partizaninis pasipriešinimas.