P. Muraveikos grasinimai „pramušti koridorių“ baltarusiškų prekių tranzitui per Lietuvą reiškia, kad Minskui įvesti apribojimai daro poveikį Baltarusijos nacionalinio biudžeto ekonominiams ir finansiniams rezultatams, mano P. Auštrevičius.
„Tai yra gerai“, – sakė jis.
Europarlamentaro teigimu, reikia suvoki, kad „Minskas pats savaime gal ir nekelia karinės grėsmės ar rizikos, bet jis visgi šoka pagal Kremliaus, pagal Maskvos muziką“, o tai reiškia, kad visas grėsmes „reikia analizuoti, reikia priimti sprendimus“.
„Lietuvoje darome viską, kas įmanoma, stipriname savo gynybinius pajėgumus. Svarbiausia, kad visiškai bendradarbiaujame su savo partneriais tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje (ES), ir tai tik pradžia. Todėl užsimoti prieš Vakarus (Lietuva – Vakarų dalis) yra labai rizikinga net Aleksandrui Grigorjevičiui ir jo generolams. Nes atsakas būtų, pasakyčiau, neproporcingai griežtas tiems, kurie pamėgintų tai padaryti“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
„Tokie pasisakymai rodo, kad yra įvairių vanagų ir Minske, ir Maskvoje, kurie stengiasi provokuoti, duoti aukštesnį toną, kelti įtampą. Bet jie turi žinoti, kad esame pasiruošę duoti atsaką. Ir tai bus ne Vilniaus ar Rygos atsakas, bet Briuselio ir Vašingtono. Taigi reikia gerai pagalvoti, ar apskritai verta svarstyti sienos kirtimą“, – pridūrė P. Auštrevičius.
URM pareiškė griežtą protestą: reikalauja pasiaiškinti
Dėl grasinančio pobūdžio pasisakymų Baltarusijai išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta pasiaiškinti
Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija (URM) išsikvietė Baltarusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Yaroslavą Khmylą ir įteikė jam protesto notą, kurioje išreikštas griežtas protestas dėl šių metų spalio 24 dieną leidinyje „Večernyj Minsk“ paviešinto Baltarusijos Respublikos saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo Pavelo Muraveiko pasisakymo.
Kaip skelbiama pranešime spaudai, URM pažymi, kad tokie pareiškimai gali būti suprasti kaip atviras grasinimas Lietuvai ją užpulti ir yra visiškai nepriimtini.
„Užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad Baltarusija nedelsdama pateiktų oficialų šio Baltarusijos Respublikos saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo pasisakymo paaiškinimą, ir priminė, kad Lietuvos Respublika imsis visų įmanomų priemonių, siekdama užtikrinti šalies saugumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – rašoma pranešime.
Delfi primena, kad neseniai įvykusio Minsko miesto vykdomojo komiteto ideologinio seminaro metu Saugumo tarybos vicesekretorius P. Muraveika pasipiktino, kad Lietuva „užblokavo tranzitą iš Baltarusijos“. Akivaizdu, kad turimas omenyje prekių tranzitas per Lietuvos teritoriją į Rusijos Kaliningrado sritį (Suvalkų koridorius) bei baltarusiškų trąšų tranzitas ir perkrovimas Lietuvos uostuose. Šie apribojimai buvo įvesti 2022 m. vasario mėnesį, o dar metais anksčiau Lietuva uždraudė baltarusiškų naftos produktų tranzitą ir perkrovimą.
„Lietuva faktiškai mums uždraudė gabenti mūsų krovinius per sieną. Remiantis visomis tarptautinės teisės normomis, toks žingsnis laikomas ekonomine agresija. Vadovaujantis banalia logika, turime visas priežastis pramušti mums gyvybiškai svarbų koridorių ginklu“, – pareiškė Saugumo tarybos atstovas.
Jo manymu, „esant kitoms sąlygoms“, nė viena pasaulio šalis nepasmerktų Baltarusijos už tokius veiksmus. Tačiau dabartinėmis sąlygomis Baltarusija, matyt, nerizikuos „pramušti koridoriaus“ – dėl „beprecedenčio Vakarų spaudimo“, paaiškino karininkas.