Nors žiemą protestų judėjimas nuslopo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis sako, kad protestų nuotaikos tikrai nėra išblėsusios.
„Reikia kreipti dėmesį ne į tai, kiek žmonių šiuo metu yra gatvėse, bet kiek yra šarvuočių, pastangų iš jėgos struktūrų slopinant protestus. Tai rodo, kad protestų nuotaikos ir režimo baimė yra pakankamai didelė“, – laidoje „Delfi diena“ sakė jis.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Maksimas Milta teigia, kad vaizdai, kurie šiuo metu jį pasiekia iš Minsko, labai smarkiai primena rugpjūtį, rugsėjį, spalį.
„Tas kariškių skaičius, kuris šiuo metu yra ne tik Minske, bet ir kituose miestuose, rodo, kad režimas taip pat bando žaisti improvizuotą karą. <…> Paskutiniais pranešimais, kuriuos gaudavau iš savo bičiulių, Minsko centre ir vėl ribojamas mobilusis internetas“, – pasakojo M. Milta.
„Net tie žmonės, kurie anksčiau buvo apolitiški, supranta, kad reikalai toli gražu nėra tokie, kaip juos bando vaizduoti propaganda, ir tai, aš manau, yra didžiausias pasiekimas. Žmonės staiga suprato, kokioje šalyje jie gyvena ir koks nežmoniškas yra šitas režimas“, – kalbėjo RESC analitikas.
Pasak jo, tai žmonių nuotaikas gerai atspindi ir tai, kad minėdami Laisvės dieną, baltarusiai nepaiso rizikos ir kelia tautines vėliavas.
„Lukašenka visus savo valdymo metus kryptingai dėjo pastangas, kad diskredituotų šią dieną. Baltarusiai šiandien nuo pat ryto iškeldami savo tautines vėliavas, žinodami, kad už tai gresia atdakomybė, galima atsidurti ir kalėjime, įrodo, kad jie pasiruošę suduoti papildomą impulsą“, – mano M. Milta.
Politologas V. Jurkonis pabrėžia, kad siekiant permainų Baltarusijoje svarbus ir Lietuvos vaidmuo.
„Permainos neateina per vieną dieną, mums reikia tęsti solidarumą, būti baltarusių balsu Europoje ir kartu jiems padėti nenusivilti“, – sakė V. Jurkonis.
Nors ES įvedė sankcijų kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, šių veiksmų siekiant daryti spaudimą režimui, V. Jurkonio teigimu, nepakanka.
„Kai kurių sankcijų tikslas ir nėra spausti režimą. Dažniausiai jos susijusios su žmonėmis, kurie dalyvavo režimo rinkimų falsifikacijose ir represijose. Mūsų pozicija, kad taip negalima elgtis. Jeigu esame nusiteikę rimtai spausti režimą, kad priverstume įį sėsti prie derybų stalo, kol kas dar tų žingsnių nėra daug“, – kalbėjo jis.
M. Miltos teigimu, ryžtingesnių veiksmų iš Europos laukia ir patys baltarusiai.
„Tie žingsniai, kurių imasi Europa, yra baltarusių labai stebimi, bet jie laukia daugiau. Ir kiekvieną kartą, kai matome, kad sankcijų sąrašai (o jų jau buvo trys), turi labai ribotą poveikį, tam tikro nusivylimo tikrai yra“, – laidoje „Delfi diena“ sakė M. Milta.