Vaizdai iš Baltarusijos ir Lenkijos pasienio užpernai lapkritį gąsdino – Lenkijos pareigūnams teko naudotis ašarinėmis dujomis, saugoti pasienio tvorą. Taip jei ne dar blogiau gali atrodyti Lietuvos pasienis šių metų liepą – NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
Baltarusijos jėgos struktūrose šaltinių turintys vietos tinklaraštininkai skelbia, kad Minskas ir Maskva rengia bendrą operaciją. Esą bus bandoma sutrukdyti NATO aukščiausio lygio susitikimą Vilniuje.
„Panašu, kad aukščiausiojo lygio NATO susitikimo metu Rusija ir Baltarusija ruošia migrantų „skerdynes“. Tikėtina, kad Aliaksandras Lukašenka, remiamas Kremliaus, rengia „migrantų krizę 2.0“, tačiau šį kartą siekdamas sužlugdyti aukščiausiojo lygio NATO susitikimą.
Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija taip pat signalizuoja, kad ruošiamasi naujai vasaros migrantų bangai, įskaitant migrantus iš Afrikos“, – teigia Baltarusijos tinklaraštininkai.
Už Lietuvos saugumą atsakingi politikai į tokias žinutes žiūri rimtai.
„Mes niekada negalime atmesti tokio scenarijaus. Bet, aišku, tam, kad tai būtų užsukta, reikia daug namų darbų padaryti ir patiems režimams. Susitarti su gabentojais, grįžti prie skrydžių atnaujinimo Irake, Irane. Tai nebus paprasta, nes Europos Sąjunga (ES) tikrai stebi“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ekspertai nesutaria, ar Rusija su Baltarusija yra pajėgios sukelti dar vieną didelę migrantų krizę.
„Ar jie pajėgūs padaryti „migraciją 2.0“, manau, kad toks variantas yra įmanomas. Klausimas, ar tai nebus vėl eilinis kartas – šūvis sau į koją Baltarusijos režimui“, – svarstė politologas Vytis Jurkonis.
„Ar jie turi dabar dar galimybių kažkokių labai didelių būtent padaryti su migrantais, na, šiek tiek abejočiau. Nes Lietuva yra pakankamai pasiruošusi“, – teigė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) LNK žinioms atsakė, kad yra skiriamas sustiprintas dėmesys rizikos veiksmams iš Rusijos iš Baltarusijos pusės. Tarnyba esą stebi, renka ir vertina informaciją, susijusią su iššūkiais nacionaliniam saugumui. Tarp jų ir dirbtinai inspiruojamus neteisėtos migracijos procesus prie Lietuvos sienos.
„Mūsų institucijos labai atidžiai ruošiasi įvairiems scenarijams, kad būtų užtikrintas saugumas tiek šalies viduje, tiek prie mūsų sienų. Todėl yra tam tikri algoritmai, atitinkami planai, sudėliotos pajėgos – kiek pajėgumų iš mūsų sistemos bus prie sienos ir kitose vietose“, – tikino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Jeigu Baltarusija su Rusija tikrai pradėtų organizuoti naujas migrantų bangas, pasak L. Kasčiūno, jis netiki, jog jos gali būti tokios didelės kaip prieš porą metų.
„Jeigu prie to prisijungia rusai, tai reiškia, kad gali būti įmanomas kelias per Maskvą, ar per kokį kitą Rusijos miestą. Nes sienos tarp Baltarusijos ir Rusijos nėra, tada jie gali judėti per Maskvą.
Bet, aišku, tokio didelio koncentrato per didelį atstumą nebus lengva suburti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vienas iš tikslų, susirinkus Vakarų pasaulio lyderiams parodyti kaip Lietuva skriaudžia migrantus. Tokias provokacijas, kad Baltijos šalys nepaiso žmogaus teisių Kremlius labai mėgsta.
„Buvo rašomos alternatyvios žmogaus teisių ataskaitos, visuomet buvo žaidžiama ta korta. Čia lygiai taip pat klausimas yra ir mums patiems – neužsižaisti tuo, neįsivelti į vidaus politikos žaidimus“, – teigė politologas V. Jurkonis.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, jog Lietuvos pareigūnai tikrai yra profesionalūs.
„Visos krizės, kurios buvo Lietuvoje tikrai išmokė mus labai gerai sąveikauti – mūsų institucijas tarpusavyje. Ir tikrai lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ir reaguoti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Per migrantų krizę pasieniečiams padėti buvo pasitelkti ir kariai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad svarbiausia yra tokių provokacijų nebijoti.
„Jeigu mes neišsigandome prieš pusantrų metų, tų gerokai didesnių skaičių ir kiekių, tai dabartinėje situacijoje Lietuva tiek teisine prasme, tiek praktine prasme, tiek įgūdžių prasme yra žymiai labiau pasirengusi“, – tikino ministras A. Anušauskas.
Tačiau krašto apsaugos ministras A. Anušauskas neatmeta, kad tokios žinutės gali būti paprasčiausia dezinformacija.
„Dezinformacijos paprastai sklinda labai daug, tam, kad būtų trikdomas valstybės institucijų darbas. Tada reikia kalbėti apie kažkokius spėjamus scenarijus, kai jie tuo tarpu tyliai kurps kokį nors dar vieną scenarijų. Manau, kad tai skirta tik darbo trikdymui“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Vis dėlto, tikėtis, kad Rusija atsisakys planų surengti kokią nors provokaciją būtų naivu.
„Kad Rusija tikrai gali bandyti pačius įvairiausius dalykus būtent šio viršūnių susitikimo proga ir per jį, ir jo kontekste kažką daryti – tas yra labai realu, nes tai atitinka Rusijos veikimo modelį“, – kalbėjo apžvalgininkas M. Laurinavičius.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: